Gydytojai ir psichologai pasidalijo patarimais, kaip įveikti nuovargį ir netaupyti atostogų sąskaita. Taip pat, siekdami padėti atostogų netekusiems gyventojams, šalies sanatorijos ir SPA centrai sukūrė iniciatyvą, skirtą tiems, kas šiemet buvo priversti atšaukti kelionę ar skrydį.
Neįvyko dešimtys tūkstančių skrydžių
„Oro navigacijos“ duomenimis, įprastai aviacijai vasaros pabaiga būdavo intensyvi, tačiau šiemet bendras praėjusio mėnesio skrydžių skaičius Lietuvos oro erdvėje, palyginus su pernai rugpjūčio mėnesiu, mažėjo 56 proc. ir sudarė beveik 12 tūkst. skrydžių, o tranzitinių skrydžių skaičius mažėjo 60 proc. (8,3 tūkst. skrydžių). Nemaža dalis šių neįvykusių kelionių – taip ir neišsipildę gyventojų atostogų planai.
„Nors jau prasidėjo ruduo, aviacijoje vis dar tęsiasi vasaros sezonas, prasidedantis kovo pabaigoje ir pasibaigiantis spalio gale. Vasaros sezonai visuomet būdavo pikiniai ir oro erdvės apkrova jų metu būdavo didžiausia. Tačiau Covid-19 viską pakoregavo. Naujausi tyrimai rodo, kad keturi iš penkių keliaujančiųjų mieliau renkasi likti namuose. Tai leidžia daryti prielaidą, kad aviacinė krizė kol kas tik gilės“, – teigia VĮ „Oro navigacija” vadovas Marius Beliūnas.
Poilsiautojų planus ne tik Lietuvoje koregavo ir kiti ribojimai. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje daugelis gyventojų nutarė atsisakyti atostogų dėl paskelbtos susibūrimų ribojimo taisyklės, pagal kurią viešoje vietoje būriuotis gali tik ne didesnės nei šešių žmonių grupės, rašo „The Guardian“. Nors nėra žinoma, kiek ilgam gali tekti taikyti įvairius apribojimus, žmonės vis dar tikisi, kad palaukus kelias savaites gyvenimas sugrįš į buvusias vėžes, todėl savo planus atidėlioja.
Atostogų atidėliojimas kelia pavojų sveikatai
Vis dėlto gydytojai ir psichologai pataria atostogų neatsisakyti, ypač dabar, kai ir taip tenka gyventi didesnio nerimo apsupty. Psichologė ir knygų autorė Asta Blandė pastebi, kad atostogų nereikėtų tapatinti su kelionėmis, o vietoje to – ugdyti įprotį ilsėtis reguliariai.
„Kartais tarp atostogų ir kelionių esame linkę dėti lygybės ženklą. Išties, gali būti, kad šie patyrimai keliauja kartu, papildydami vienas kitą, tačiau atostogos savyje talpina kur kas daugiau. Jei kelionės yra kaip galimybės, tai atostogos – tikra žmogaus gyvenimo būtinybė. Tai – pertrauka, atsitraukimas nuo kasdienės įprastos rutinos, skirtas atgauti fizines ir dvasines jėgas, kad galėtume sugrįžti į rutiną. Atsisakę pertraukos, iš savo vidinio banko imame jau ne jėgų rezervus, o „paskolas“, už kurias vėliau tenka mokėti chronišku nuovargiu, pašlijusiais santykiais darbe ar šeimoje, perdegimu ir sveikatos problemomis. Nuovargis – tai griaunanti jėga, kurios išvengtume, jei per metus bent po keletą kartų turėtume norą, įprotį, nuostatą pasirūpinti savimi ir skirti laiko malonioms, netikėtoms veikloms“, – teigia A. Blandė.
Gydytojas kardiologas Rokas Navickas, vadovaujantis „SPA Vilnius“, įspėja, kad nuovargis mūsų organizmui gali pridaryti nemažai žalos. Jis primena, kad teoriškai sveikata susideda iš kelių dedamųjų: 11 proc. nulemia medicina, 22 proc. – genetika, 7 proc. – aplinka, net 24 proc. priklauso nuo socialinių aplinkybių, o daugiausia – 36 proc. – nuo mūsų pačių elgsenos. Deja, 2017 metais atliktas „Spinter“ tyrimas atskleidė, kad net 41 proc. Lietuvos gyventojų teigia niekad nesportavę ir nesimankštinę.
„Kodėl gi nepradėjus nuo to, kas daro stipriausią įtaką sveikatai – nuo mūsų elgsenos? Judėjimo trūkumas – vienas didžiausių rizikos veiksnių. Tuo tarpu sportas gali būti tiek aktyvus – kaip treniruotės, tiek pasyvus, kaip medicininis kūno masažas. Taip pat svarbu laiku valgyti, rinktis kokybišką maistą ir mažesnėmis porcijomis, tačiau skanauti su pasimėgavimu. Gultis reikėtų praėjus bent trims valandoms po vakarienės, o nuo buities kartais pasislėpti ten, kur viskuo yra pasirūpinta už mus – nuo ryte keptos duonos iki lauke išaugintų daržovių“, – patarimais dalijasi R. Navickas.
Auksinė poilsio taisyklė
Norintiems išvengti nuovargio ar net išsekimo, gydytojas R. Navickas primena auksinę taisyklę, pagal kurią kasdien 8 valandos turėtų būti skiriamos sau, 8 miegui ir 8 darbui. Tiesa, šiandien daugeliui tai yra nelengvas iššūkis, todėl jei nepavyksta skirti tų aštuonių valandų, reikėtų susirinkti jas per pilnavertį savaitgalį.
„Žinome, jog nuo tada, kuomet atsirado elektroniniai laiškai išmaniuosiuose įrenginiuose, visų darbo diena pailgėjo vidutiniškai 45 minutėmis. Per karantiną dažnas darbo vietą perkėlė į namus, kas dar labiau ištrynė darbo ir poilsio skirtį. Tokiu būdu atsakingumu pasižymintiems žmonėms neretai pasireiškia abejingumo, nuovargio, pervargimo ar net profesinio perdegimo simptomatika. Dėl šių priežasčių dabar, labiau nei bet kada, turime patys sau padėti, rasdami progų pakeisti aplinką, pilnai atsijungti nuo el. laiškų, atsakomybių, darbo problemų ir skirti laiko sau, šeimai, mėgstamai veiklai. Pasaulio ekonomikos forumo ir Harvardo verslo mokyklos tyrimas atskleidė, kad save prižiūrintis žmogus yra net 3,1 karto produktyvesnis“, – teigia „SPA Vilnius“ vadovas.
Jis pastebi, kad vis daugiau įmonių suteikia darbuotojams nelimituotas atostogas, suprasdami, jog sveikame kūne atsiranda kūrybiškumas, motyvacija, nuoširdus atsidavimas daromai veiklai. Gydytojas tikina, jog geros atostogos yra tokios, kurių metu organizmas gali daryti tai, kam įprastai nelieka laiko. Tai gali būti kokybiškas ir laiku patiektas maistas, pilnavertis miegas, įvairios veiklos kūnui ar protui, kaip knyga, pasivaikščiojimas po samanotą mišką, gal sporto treniruotė su patyrusiu treneriu, o gal gydomasis giliųjų nugaros raumenų masažas, purvo aplikacijos ar kitos specialiai parinktos procedūros.
„Savęs turėtume paklausti, kada paskutinį kartą jautėmės išties pailsėję ir nuoširdžiai norėjome eiti į darbą? O juk reikia tiek nedaug, tiesiog gero, pilnaverčio, savalaikio poilsio ir vertybės bei motyvacija sugrįžta į savo vietas. Lietuvoje turime išskirtinės kokybės sveikatinimo ar gydymo paslaugas teikiančias įstaigas, pripažįstamas tarptautiniais kokybės sertifikatais. Čia kuriamos, patentuojamos ir teikiamos klinikinį poveikį turinčios procedūros ir šios paslaugos yra išties lengvai prieinamos. Todėl ir mūsų SPA kolektyve sėkmę matuojame tuo, ar klientas išvyko būdamas laimingesnis negu atvykdamas. Jei atsakymas teigiamas, tuomet savo darbą, dėl kurio kasdien keliamės, padarėme gerai“, – teigia gydytojas kardiologas.
Sveikatinimo atostogų galimybės Lietuvoje
Pasak Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančiosios direktorės Linos Nosevič, pasikeitusios sąlygos paskatino Lietuvos sanatorijas ir SPA paslaugas teikiančius viešbučius gerokai išplėsti paslaugų ratą, sukurti alternatyvą „viskas įskaičiuota“ aptarnavimą mėgstantiems poilsiautojams. Tokius lankytojus domina ne tik pilnas maitinimas, bet ir užimta, turininga poilsio programa.
Jos teigimu, nors Lietuvoje pakankamai sunku nuspėti gerą orą, ypač rudenį, tačiau sveikatinimo paslaugoms tai neturi jokios reikšmės – pasilepinti kūno procedūromis malonu bet kokiu sezonu ir ypač, kai už lango – vis šalčiau.
Keliauti trukdo užimtumas ir sveikatos problemos
Vasarą skelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pirmąjį ketvirtį, dėl nuo kovo mėn. 16 d. įvesto karantino, Lietuvos gyventojai į užsienį keliavo 15,3 proc. mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. Kaip pagrindines priežastis, dėl kurių nevyko į keliones po šalį, Lietuvos gyventojai įvardijo didelį užimtumą (39 proc.), nenorą keliauti (13 proc.), sveikatos problemas (13 proc.), nepakankamas pajamas (9 proc.) bei kitas priežastis (26 proc.).
L. Nosevič teigimu, vartotojų įpročiai keičiasi lėčiau negu pandemijos diktuojama situacija. Nemažai klientų vis dar tikisi, kad viskas greitai praeis ir galima bus grįžti prie įprasto gyvenimo būdo. Vis dėlto ekspertai vis atsargiau žiūri į trumpalaikes prognozes ir pataria ruoštis tam, kad kitokia kasdienybė užtruks. Todėl būtina išmokti gyventi nauju ritmu, tausoti save ir savo sveikatą, reguliariai ilsėtis bei vengti nuolatinės įtampos.
