Penktadalis senų liftų – avarinės būklės
Iš viso senos statybos daugiabučiuose visoje Lietuvoje įrengta apie 4500 liftų. Bendrovės „Baltijos liftai“, prižiūrinčios didžiąją dalį šalies liftų, duomenimis, apie 20 proc. liftų senos statybos daugiabučiuose yra avarinės būklės. Tai reiškia, kad jie pavojingi žmonių gyvybei ir sveikatai. Anot minėtos bendrovės vadovo Manto Romaškos, liftai avarinės būklės paprastai tampa būtent dėl amžiaus.
„Daugiau nei pusė, net 60 proc., senos statybos daugiabučiuose įrengtų liftų yra 40–50 metų amžiaus, o lifto tarnavimo laikotarpis – iki 25 metų“, – tikina pašnekovas.
Pasak M. Romaškos, Vilniuje yra apie 51 proc. visų Lietuvoje esančių liftų, todėl, natūralu, kad ir prastos būklės liftų daugiausia yra sostinėje. Toliau – Kaunas, trečioje vietoje – Klaipėda.
Liftų būklė prasta tapo ne per vieną naktį. Kaip aiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto (MF) Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vedėjas prof. dr. Vytautas Bučinskas, laikotarpis, kai liftai buvo prižiūrimi bene prasčiausiai, yra sovietmečio pabaiga ir Nepriklausomybės pradžia.
„Šiuo laikotarpiu gana daug liftų prastai prižiūrėtų. Jeigu tokie liftai yra labai prastos būklės, jau reikia spręsti, ar juos verta laikyti, ar keisti. Kita vertus, sovietinių liftų keitimas į naujus brangiai kainuoja. Kainuoja ir šachtos įranga, nes ji priklauso nuo lifto konstrukcijų. Jei keičiasi liftų konstrukcijos, tenka ir šachtas perkonstruoti, o tai – jau dideli pinigai“, – pabrėžia V. Bučinskas.
Privalo būti tikrinami daugiau nei kartą per metus
Ir senuose, ir naujuose pastatuose esantys liftai privalo būti tikrinami ir prižiūrimi. Kaip aiškina M. Romaška, liftų techninės būklės tikrinimą akredituotos potencialiai pavojingų įrenginių (PPĮ) techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas atlieka ne rečiau kaip kartą per metus.
„Papildomai mes patys kartą per mėnesį atliekame savo prižiūrimų liftų patikrą“, – priduria pašnekovas.
M. Romaškos teigimu, pagrindiniai lifto netinkamumo kriterijai yra šie: bendras elektros valdymo sistemos susidėvėjimas, lifto valdymo relių ir jėgos kontaktorių susidėvėjimas, laisvumas pagrindinio suktuvo sliekinėje poroje, sutrūkusi lifto kabinos valdymo kabelio izoliacija, susidėvėjęs pagrindinio suktuvo vedamasis skriemulys, lifto greičio ribotuvas, kabinos durų pavaros reduktorius, surūdijęs kabinos rėmo dugnas, kabinos ir šachtos durų sąvaros.
Prof. dr. V. Bučinskas pabrėžia, kad bene svarbiausia yra reguliari liftų priežiūra, kuri turi būti dažnesnė nei kartą per metus.
„Įvairių incidentų dažniausiai įvyksta dėl nepakankamos, ne laiku atliktos priežiūros (taupant pinigus, neatliekant reglamentuotų patikrų ir t. t.). Jeigu taisyklėms nenusižengiama, liftas yra labai ilgalaikis įrenginys. Aišku, svarbu, kad jis būtų saugiai eksploatuojamas“, – paaiškina ekspertas.
Gyventojai delsia iki paskutinės minutės
Apie kritinę liftų būklę informuojami jų naudotojai, tačiau, anot M. Romaškos, gyventojai paprastai iškart veiksmų nesiima – laukia paskutinės minutės, kai liftą reikia neišvengiamai stabdyti.
„Tada staiga kyla nepasitenkinimas, kodėl nebuvo informuota iš anksto. Kažkas nepamatė, kažkas šį klausimą atidėjo – priežasčių atsiranda įvairių. O tuomet jau reikia imtis skubių veiksmų“, – komentuoja pašnekovas.
Kodėl gyventojai delsia? 932-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė Angelė Andriukaitienė sako, kad įtikinti gyventojus remontuoti ar keisti liftą išties yra daug laiko ir pastangų reikalaujanti užduotis.
„Tikrai turiu pripažinti, kad sukviesti gyventojus į susirinkimus ir dar užtikrinti balsų daugumą, norint priimti sprendimus, labai sudėtinga. Dažnai girdžiu pasakymus „viskas gerai su tuo liftu, čia pirmininkė prisigalvojo“ arba „geriau jau lipsiu laiptais, nei mokėsiu pinigus už lifto keitimą“. Tuomet turiu įtikinti, aiškinti žmonėms, rodyti oficialius įspėjimus, kad liftas tikrai dėl avarinės būklės bus greitai sustabdytas, supažindinti su liftą prižiūrinčios įmonės pasiūlymais. Maža to, viską dar labiau apsunkina faktas, kad daugelis butų senos statybos namuose yra nuomojami, tad „pagauti“ savininkus sudėtinga“, – aiškina A. Andriukaitienė.
Anot pirmininkės, gyventojai paprastai susirūpina tik tada, kai liftas jau sustabdytas: „Kai tenka vaikščioti laiptais, tuomet staiga tampa aktyvesni, klausia: „Ką darom toliau?“
Kaip aiškina M. Romaška, sustabdžius liftą, gyventojai ar jų atstovai paprastai organizuoja susirinkimą. Jo metu aptaria lifto remonto ar keitimo į naują galimybes. Jei į susirinkimą ateina dauguma, galima tikėtis vienokio ar kitokio sprendimo, kitu atveju sprendimus priimti užtrunka, todėl gyventojų aktyvumas, dalyvaujant susirinkimuose, yra labai svarbus.
„Po susirinkimo gyventojų atstovas įpareigojamas atlikti konkursą – atrinkti įmonę, kuri įrengs liftą. Tai paprastai užtrunka apie dvi tris savaites. Po konkurso vykdomas balsavimas raštu, jis vėlgi užtrunka apie dvi savaites. Jei nubalsavus priimamas sprendimas keisti liftą, tuomet gyventojų atstovas organizuoja sutarties su įmone, kuri įrengs liftą, derinimą ir pasirašymą. Tada vyksta lifto gamyba ir montavimas“, – sako pašnekovas.
Lifto kapitalinis atnaujinimas arba keitimas į naują, nelaukiant, kol liftu bus uždrausta naudotis, paprastai trunka nuo kelių savaičių iki vieno ar dviejų mėnesių.
Ar liftas gali nukristi?
Visuose liftuose, net nežinant jų būklės, išgirdus nepažįstamą garsą, bene didžiausios gyventojų baimės yra lifte užstrigti arba, dar blogiau, – nukristi. Bendrovės, prižiūrinčios liftus, vadovas M. Romaška sako, kad, atliekant lifto nuolatinę techninę apžiūrą, techninės būklės tikrinimą, reikiamus remonto ir modernizavimo darbus, tokios tikimybės, jog lifto kabina nukris su žmogumi, beveik nėra. Su juo sutinka ir prof. dr. V. Bučinskas. Tačiau, pasak mokslininko, Lietuvoje yra buvę atvejų, kai lifto kabina nukrito.
„Kad lifto kabina nukristų, paskutinis atvejis buvo Baltupiuose, bet ten buvo techninis kritimas, keleivių nebuvo“, – prisimena pašnekovas.
Naujuose pastatuose įrengti liftai, pasak prof. dr. V. Bučinsko, yra saugesni. Visų pirma, kaip aiškina mokslininkas, juose įrengtos nuotolinio perspėjimo sistemos. Taip pat naujų liftų kabinų konstrukcija modernesnė.
Saugos priemonių naujuose liftuose yra daugiau, be jokios abejonės. Pavyzdžiui, lifto mašina, atsiradus nereikalingoms vibracijoms, informuoja. Kabinų konstrukcija kitokia, ji tiesiog modernesnė, gamybos metodai leidžia jas tokias padaryti. Be to, modernią techniką prižiūrėti reikia rečiau“, – paaiškina prof. dr. V. Bučinskas.
Abu ekspertai sutaria, kad tam, jog avarinės būklės liftas nesukeltų nelaimės, būtina jį tinkamai eksploatuoti, prižiūrėti, remontuoti, o jei liftas – avarinės būklės, kartais net keisti į naują, net jei prireiktų didelių išlaidų. Kitu atveju gyventojams tenka pamiršti liftą ir naudotis laiptais.
