„Per socializaciją nuo ankstyvos vaikystės moterys yra ruošiamos būti jautrios, kad galėtų prisiimti atsakomybes. Kyla klausimas apie vyrų emocinę struktūrą – kodėl Lietuvoje vyrai taip kenčia nuo priklausomybių, nuo savižudybės. Vyrai yra jautrios būtybės, kurios neranda sau tinkamo emocinio atsako“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, viena iš Lyčių lygybės plano rengėjų Natalija Mažeikienė.
Pasak profesorės, lyčių vaidmenis keisti nėra paprasta – juos lemia ne tik šeima ar mokykla, bet ir tradicijos, kalba, įsitvirtinę elgesio ar mąstymo modeliai, simboliai – juos iliustravo ir neseniai plačiai nuskambėjusi reklama apie „dešimtokę, kuri apie madą žino daugiau nei apie trigonometriją“.
Kaip kovoti su tokiais sustabarėjusiais mąstymo modeliais? Kokį vaidmenį čia atlieka universitetas? Kokie faktoriai neretai pamirštami nagrinėjant sudėtingą abortų klausimą? Kaip vertinti Vakaruose atsiradusią tendenciją keisti bendrinius įvardžius „jis“ į „ji“, kai nėra žinoma aptariamo žmogaus lytis?
Mintimis apie šiuos ir kitus klausimus dalinasi VDU Socialinių mokslų fakulteto profesorė Natalija Mažeikienė.
