Faktas/mitas: Sėdėjimas gali būti naudingas – svarbu, kaip tai darome
Statusas: Patvirtintas
Paaiškinimas: Žvelgiant iš evoliucijos perspektyvos, mes esame sukurti užsiimti laukinių augalų rinkimu ir medžiokle: kaip Tanzanijos Hadza žmonės – viena iš nedaugelio likusių populiacijų, kurie vis dar kasdien medžioja ir renka daržoves maistui. Šiais laikais Hadza turi nemažą auditoriją. Mokslininkai juos stebi ir tiria, norėdami sužinoti, kuo jų gyvenimo būdas ir nauda sveikatai skiriasi nuo modernesnio požiūrio. Kaip ir galima tikėtis, Hadza turi žymiai mažiau gyvenimo būdo ligų, tokių kaip diabetas ir širdies ligos, o tai reiškia – mažiau, nei matome šiuolaikinėje visuomenėje.
Nepaisant prielaidos, kad medžiotojai-rinkėjai yra aktyvesni už šiuolaikinės visuomenės žmones, jie taip pat praleidžia daug laiko sėdėdami ir ilsėdamiesi. Tiesą sakant, jų sėdėjimo trukmė per dieną yra beveik identiška mūsų. Tačiau skirtingai nei labiau industrializuoto pasaulio žmonėms, sėdėjimas jiems nekelia pavojaus sveikatai. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad Hadza nenaudoja kėdžių – jie pritūpia arba atsiklaupia. Šioms pozicijoms reikalingas raumenų aktyvinimas, kuris, nepaisant mažo intensyvumo, turi reikšmingą poveikį. Hadza naudojama gilaus pritūpimo padėtis: sėdėjimas sėdmenimis ant kulnų (vaikystėje taip sėdėjome visi, pabandykite atsisėsti taip dabar) sukelia 5–10 kartų daugiau raumenų aktyvacijos nei sėdėjimas ant kėdės.
Didelis skirtumas, kurį rado tyrėjai, buvo raumenų veikla poilsio metu. Kai mes sėdime, kūną palaiko kėdė, o didieji apatinių galūnių raumenys yra neaktyvūs. Jeigu naudotume prietaisus, matuodami elektrinį raumenų aktyvumą, kai sėdime, tai praktiškai būtų lygi linija. Gilus pritūpimas priverčia išlaikyti kūną subalansuotą, reikalaujantis didesnio raumenų aktyvumo apatinėje dalyje, nei sėdint ant kėdės, ir kartais net daugiau raumenų, nei tikėtumėtės iš lengvos veiklos. Panašu, kad kėdės ir sofos sujaukė tai, kaip mes mokėjome sėdėti, norėdami atsipalaiduoti ar ilsėtis.
Rezultatas: Hadza vyrai ir moterys taip pat praleidžia didžiąją dalį savo poilsio laiko tokiose pozose kaip sėdėjimas ir gulėjimas, kurios lemia mažą raumenų aktyvumą, todėl nereikia visiškai vengti sėdėjimo. Tačiau aktyvaus poilsio pozų naudojimas, tokios kaip pritūpimas ir klūpėjimas, gali palaikyti pakankamą raumenų veiklą, kuri sugeria trigliceridus, todėl kraujyje cirkuliuoja mažiau riebalų, o tai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Esmė ta, kad didžiąją dienos dalį mums trūksta raumenų veiklos. To pasekmė yra sumažėjęs gliukozės pasisavinimo kraujyje efektyvumas ir riebalų pasisavinimas kraujyje. Šis tyrimas rodo, kad, mažindami pasyvų sėdėjimą, galite pagerinti savo širdies ir kraujagyslių veiklą, suskaidydami sėdėjimą į trumpesnes mankštas, kad padidintumėte raumenų aktyvumą per visą dieną. Kaip parodė Hadza draugai, tikėtina, kad ramūs ir neaktyvūs raumenys yra pagrindinis mūsų priešas.
Pastaba: Faktas yra tai, kad mankšta puikiai padeda išvengti šiuolaikinio gyvenimo ligų pavojų. Bet net tie žmonės, kurie būtų priskirti prie „fiziškai aktyvių“, praleidžia didžiąją dienos dalį sėdėdami. O kai kalbame apie per didelio pasyvaus sėdėjimo pavojų, tai skiriasi nuo per mažo fizinio krūvio pavojaus. Todėl turėtume ne tik mankštintis nuo 30 minučių iki valandos kasdien, bet galvoti ir apie 16 valandų tarpą ir aktyvaus poilsio panaudojimą per visą dieną. Taigi, kol mes dirbame namuose ar žiūrime daugiau filmų nei bet kada anksčiau, pabandykime suskaidyti sėdėjimo laiką į mažesnes dalis. Kelkitės, stokite, judėkite ir pabandykite pritūpti taip, kaip Hadza, esant aktyviai ramybės laikysenai.
