Vienas klausimas

Opozicijos registruotame dokumente yra teigiama, kad FNTT atliekamas tyrimas šešėlį meta ne tik ant specialiojo liudytojo statusą tyrime turinčio Vyriausybės vicekanclerio Luko Savicko, bet ir ant visos Vyriausybės.

„Finansinės nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atliekamas tyrimas dėl galimai neskaidraus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdyto greitųjų koronaviruso testų pirkimo už 6 mln. eur. meta šešėlį ne tik ant Jūsų vadovaujamos Vyriausybės vicekanclerio ir LVŽS kandidato į LR Seimą Luko Savicko, bet ir ant visos Vyriausybės.

Dėl šio skandalo jau atsistatydino Sveikatos apsaugos viceministrė, o kanclerio pavaduotojas viešai kalbėjo apie Sveikatos apsaugos ministro atsakomybę. Rinkiminė kampanija eina į pabaigą ir tikėtina, kad teisėsaugos institucijos nespės užbaigti tyrimo ir pateikti visuomenei ir rinkėjams svarbių atsakymų“, – rašoma opozicijos registruotame dokumente.

Taigi, premjerui teks atsakyti į vieną klausimą – kodėl Vyriausybės rūmuose planuotas pirkimas nebuvo sustabdytas, nors pirktas jis už 4 kartus didesnę kainą, nei tai darė Krašto apsaugos ministerija.

„Todėl norime, kad atsakymą pateiktumėte Jūs, tad naudodamiesi LR Seimo statuto 208 str. 13 p. prašome atsakyti, kodėl nesustabdėte Vyriausybės rūmuose planuoto, aptarinėto ir koordinuoto pusės milijonų greitųjų testų pirkimo, kai tuos pačius testus ir mažesnį kiekį Krašto apsaugos ministerija įsigijo už 4 kartus mažesnę kainą?“ – į šį klausimą teko atsakinėti premjerui.

Kaip rašė LRT Tyrimų skyrius, Vyriausybė už testus sumokėjo apie 12 eurų, o tuos pačius testus iš kitos įmonės pirkusi KAM už juos mokėjo kiek daugiau nei 3 eurus.

Audringa kalba

Į tribūną stojęs premjeras S. Skvernelis parlamento nariams sakė, kad pirkimai buvo vykdomi laikantis įstatymų.

„Atsakydamas į jūsų klausimą noriu pažymėti, kad visas su greitųjų testų pirkimais susijusias procedūras atliko atsakingos institucijos: Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, griežtai laikantis galiojančių įstatymų. Kaip ir galima būtų ties tuo ir baigti“, – sakė premjeras.

Ir kalbą toliau tęsė.

„Prieš rinkimus bet kokį tyrimą tyrimą mes bandome supolitizuoti, nesvarbu, kokio tipo rinkimai tai būtų“, – sakė jis.

Kartu ragindamas prisiminti vadinamąją auksinių šaukštų istoriją, kuri, anot premjero, pakenkė socialdemokratų Vyriausybei 2016 metais, tačiau nevirto aiškiais sprendimais.

„Matyt, kad turime analogišką situaciją“, – kalbėjo jis.

„Reikėtų laikytis to paties principo – jei teisėsaugai kyla klausimų, tyrimą ji ir atlieka. Bet rinkimų metu mes vis bandome padaryti tai rinkiminės kampanijos dalimi“, – tikino Vyriausybės vadovas.

Premjeras Seimo posėdžių salėje sukritikavo ir pirminę informaciją pateikusį LRT tyrimų skyrių.

„Suprantu, kad prieš rinkimus niekam nereikia tiesos, teisingumo, bet visuomeninis transliuotojas galėjo šiek tiek labiau pasivarginti ir pateikti tikslesnę informaciją. (…) LRT atliktas „tyrimas“ suklydo, švelniai tariant, skaičiuodamas ir pateikdamas informaciją visuomenei, nurodydamas ne pilną testų kainą, pasirašytas sutartis, tiekėjus, rinkos kainas, keltus reikalavimus tiekėjams“, – sakė jis.

S. Skvernelis pabrėžė, kad atliktas tyrimas ir jame palyginti du pirkimai – karantino pradžioje ir atliktą KAM, buvo atlikti skirtingu laikotarpiu. Anot premjero, buvo kelti skirtingi ir reikalavimai dėl pristatymo.

„Nereikia paminėti ir to fakto, kad KAM pirko ne iš vieno tiekėjo“, – kalbėjo politikas.

Užsiminė Vyriausybės vadovas ir apie vėl žiniasklaidai nutekintą ikiteisminio tyrimo medžiagą.

„Kitas momentas – tyrimo metu atskleistos ikiteisminio tyrimo medžiaga, jos nutekinimas. Mes turime sisteminę problemą – mes turime daug tokių atvejų. (…)

Dabar apie mitus, kurie viešoje erdvėje sukurti – apie korupcines schemas.

Noriu paminėti, kad FNTT atlieka tyrimą pagal 4 BK straipsnius: sukčiavimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, dokumento suklastojimas ar disponavimas juo ir piktnaudžiavimas. Apie korupcijos tyrimus ir schemas čia nieko nėra“, – pabrėžė premjeras.

Jis teigė, kad įmonės galimai gautą pelną nustatys FNTT.

Kreipėsi asmeniškai

Tada politikas kreipėsi į Seimo politikę Aušrinę Armonaitę, kuri taip pat pasirašė klausimus premjerui. Jos vadovaujamos partijos buvęs narys Redas Laukys laikomas įtariamuoju šioje byloje, iš partijos jis šiuo metu pašalintas.

Tad premjeras teigė, kad gautu pelnu galėjo būti stengiamasi paremti ir Laisvės partijos rinkiminę kampaniją.

„Kas galėtų paneigti“, – teigė jis. Šis „retorinis klausimas“ buvo palydėtas A. Armonaitės juoko.

Toliau premjeras kreipėsi į dar kitą klausimus pasirašiusią politikę – Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė Dovilę Šakalienę.

„Jūs galite pasikalbėti su jūsų sąrašo nariu Sauliumi Čaplinsku, jo ekspertinės išvados buvo labai svarbios, jo indėlis – labai nemažas“, – sakė jis.

LSDP atstovė Rasa Budbergytė taip pat sulaukė Vyriausybės vadovo dėmesio.

„Ji kelia klausimo dėl Luko Savicko, jūsų tiesioginio kandidato vienmandatėje. Šitas jaunas žmogus negali apsiginti, negali kalbėti apie menamus kaltinimus, nes negali nieko atskleisti“, – pabrėžė jis.

Citavo profesorių Landsbergį

Premjeras S. Skvernelis teigė, kad šią istoriją opoziciją naudoja rinkimams.

„Kad ši istorija yra rinkiminė ir reklaminė rinkimų metu, patvirtinta ir opozicijos lyderio pasisakymai žiniasklaidoje. Pacituosiu, „G. Landsbergis svarstė, kad ši istorija premjerui šiuo metu yra itin nepalanki, nes visa rinkimų kampanija turėjo būti pastatyta ant didvyriškos pergalės“. Taip, tai didvyriška pergalė, bet ne premjero, o Lietuvos žmonių“, – apie koronaviruso pandemiją sakė premjeras.

Toliau ministras pirmininkas teiginių nebefiltravo.

„Kiekvieną didvyrišką istoriją ar nelabai, galima sumėšlinti „šūdmalos“ pagalba. Šį terminą naudoja kitas garsus politikas“, – sakė jis, omenyje turėdamas profesorių Vytautą Landsbergį.

Toliau S. Skvernelis citavo profesorių Vytautą Landsbergį.

„Kalbant apie visai paprastai suprantamas ideologijas, verta prisiminti vieną seną receptą ir amžiną egzaminą. Gerai sumaišęs molio dubeny kilogramą sviesto ir kilogramą mėšlo, gauni... du kilogramus mėšlo! Priešiškos televizijos mums kaip tik ir siūlo šį kūdikių maistelį. Siūlo jį visam pasauliui, daug investuoja“, – savo kalbą baigė S. Skvernelis.

Klausimų kitiems politikams premjeras nepaliko, tik palinkėjo produktyvaus darbo, jis pagal Seimo statutą kalbėjo 20 minučių, kiek ir nurodoma. Faktą, kad laiko klausimams nebeliko palydėjo parlamentarų riksmai.

Klausimų premjeras išvengė

Seimo salėje asmeniškai įvardinta konservatorė Agnė Bilotaitė po premjero atsakymų sakė, kad čia nėra rinkimai.

„Čia nėra juokinga, nėra rinkimai, čia yra skaidrumas, nes žmonės rūpi, kur yra jų milijonai“, – emocingai sakė A. Bilotaitė.

Konservatorė Aistė Gedvilienė kritikavo premjero pasirinktą kalbos formą.

„Vietoje to, kad atsakytų apie greitųjų testų kainas, jis užsipuolė moteris, kurios iškvietė jį į tribūną. Gaila, nes tai yra aktualu visai visuomenei, bet premjeras tiek supyko, kad nematė kitos priežasties, kaip užimti visą laiką ir į klausimus neatsakyti“, – sakė politikė.

„Kas toliau? Aš nežinau, gal dar kartą bandysime paklausti premjero, bet tai jau galėtų vykti tik raštiškai, nes matome, kad iš Seimo tribūnos premjeras daro šou“, – teigė Seimo narė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad pirkti greituosius testus nebuvo vieno asmens sprendimas.

„Jūs gal labai supaprastintai galvojate – nėra taip, kad kaip caras kažkas atsisėda ir nusprendžia, kad pirksime tiek ir tiek testų. Tuo metu vyko didelės diskusijos, L. Savickas taip pat kaip ir aš, turbūt neatsimena tų detalių ir chronologijos. Bet vyko diskusijos su ekspertais, buvo viešų pasisakymų, bendrai pasaulyje vyko diskusija“, – kalbėjo ministras.

6 mln. eurų vertės sutartis

Kaip rašo BNS, FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. Šioje byloje kaip specialieji liudytojai apklausti Vyriausybės vicekancleris L. Savickas ir premjero patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Jonas Kairys.

Asmuo kaip specialusis liudytojas gali būti apklausiamas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galėjo padaryti konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.

LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad L. Savickas premjero Sauliaus Skvernelio nurodymu davė tiesioginį pavedimą skubiai pradėti greitųjų testų pirkimą kovo mėnesį.

Greitieji testai pirkti iš bendrovės „Profarma“, jų gamintoja – Austrijos įmonė „Ameda labordiagnostik GmbH“.

Oficialios austriškos „Amedos“ produkcijos platintojos – bendrovės „Pro Aris“ atstovė Lina Mecelicienė yra sakiusi, kad įsigyti greituosius testus už trigubai mažesnę kainą Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė kovo 18 dieną, tačiau dėmesio nesulaukė. Ji tvirtino, kad įmonė pirkėjams Lietuvoje greituosius testus siūlė už vienodą – 3 eurų be PVM kainą.

Tuo metu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija „Profarmos“ tiektus greituosius testus įsigijo už kelis kartus didesnę kainą – vidutiniškai po 12 eurų už testą. Be to, pirkimas atliktas ypač skubiai – per dvi dienas gavus pasiūlymą, pasirašius sutartį ir tą pačią dieną pervedus visą daugiau nei 6 mln. eurų sumą tiekėjai.

FNTT tyrime įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys. Jis priklauso „Laisvės partijai“, pareiškus įtarimus, jo narystė buvo sustabdyta.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID–19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.