Politikė, kalbėdama apie ateitį sako, kad Lietuvai yra priimtiniausias skandinaviškas gerovės visiems valstybės modelis.
„Gerovės valstybės modelių yra įvairių, tačiau kalbant bendrai, visų pirmą gerovės valstybė – tai šalies įsipareigojimas savo piliečiams garantuoti socialinę apsaugą, orų pragyvenimą, kokybišką švietimą, gerai funkcionuojančią darbo rinką, būsto politiką, sveikatos apsaugą, išmokas ir pan. Mums priimtiniausias yra skandinaviškose valstybėse taikomas modelis. Šis regionas gali pasigirti aukšta ekonomine ir kultūrine raida bei puikiai išplėtota socialine apsauga“, – aiškina I. Šiaulienė.
Tačiau, kad visa tai valstybė galėtų užtikrinti, pasak politikės, būtinos dvi sąlygos: funkcionuojanti demokratija ir stabilus ekonominis valstybės augimas.
„Mūsų programa apima visas socialdemokratines vertybes. Visų pirma – socialinės garantijos, nes gerovės valstybė be įsipareigojimų savo piliečiams yra neįmanoma. Antra – kol kas dar nesame tokiame ekonominės raidos etape, kuris mums leistų tai, ką sau leidžia skandinaviškos šalys, todėl socialinė ir ekonominė demokratija, regioninė politika bei saugumo plėtra ir sudaro mūsų rinkiminę programą“, – sako kandidatė į Seimą.
Ydos dabartinėje vyriausybėje
Pasak I. Šiaulienės, dabartinėje valdžioje klaidų buvo padaryta ne viena, tačiau, pasak jos, kas nedirba, tas neklysta.
„Į politiką atėjo jauni žmonės, kai kurie neturėdami politinės patirties. Nežiūrint į tai, kad mes buvome koalicijoje ir juos įspėjome, sakėme, kad nederėtų daryti tokios miškų reformos, jie neklausė. Lygiai taip pat didelė problema buvo ir tai, kad laiku nepavyko įsisavinti pinigų žvyrkelių asfaltavimui. Nemanome, kad kelių priežiūros įmonių pertvarka ir optimizavimas buvo sėkmingi“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, didelių diskusijų sulaukė ir perėjimas prie mokytojų etatinio darbo apmokėjimo. Tačiau didžiausias trūkumas buvo tai, kad tiek buvusi švietimo ministrė, tiek buvęs susisiekimo ministras ar aplinkos apsaugos ministras negirdėjo tų sferų žmonių nuomonės.
„Demokratijoje taip neturėtų būti. Mes per mažai aptariame tokias sferas, nuo kurių labiausiai priklauso valstybės ekonominė raida ir socialinių problemų sprendimas. Tad pirmaeilis mūsų uždavinys yra įveikti socialinę atskirtį, didinti BVP perskirstymą, toliau tobulinti mūsų mokesčių politiką tam, kad galima būtų didinti socialines išmokas, taip pat tvarkyti mūsų darbo rinką taip, jog žmonės galėtų gauti perkvalifikavimą, ir negalvotų tik apie gyvenimą iš pašalpų“, – sako LSDDP pirmininko pavaduotoja.
Didžiausias dėmesys – socialinei politikai
„Sieksime, kad BVP paskirstymas būtų teisingesnis, dar labiau didėtų gyventojų pajamos ir minimalus darbo užmokestis siektų 1000 eurų. Manome, kad per 4-erius metus galima pasiekti, jog vidutinis darbo užmokestis būtų 2000 eurų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija, turint darbo stažą, siekia 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Sieksime, kad vidutinė pensija išaugtų iki 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, – sako I. Šiaulienė.
Praėjusią Seimo kadenciją LSDDP akcentavo vaiko pinigų didinimą. Dėl koronaviruso papildomai buvo padidintos išmokos tėvams, todėl, I. Šiaulienės teigimu, partija ir toliau sieks, kad išmokos augtų – už vaiką tėvai gautų 150 eurų.
„Tokios išmokos yra pasiteisinusios. Matome, kad ir šeimoms yra lengviau, mažėja socialinė atskirtis. Tačiau tai ne tik pašalpa, bet ir valstybės priemonė, skirta spręsti demografinius iššūkius – siekis, kad nemažėtų lietuvių populiacija ir jauni žmonės drąsiai kurtų šeimas, nebijodami finansinių sunkumų“, – sako politikė.
Partija ruošiasi daug dirbti ir tam, kad PVM maisto produktams būtų sumažintas iki 9 proc.
„Kodėl Lenkija gali pasiūlyti mažesnes kainas maisto produktams? Todėl, kad ten PVM yra vos 5 proc., kai mes turime 21 proc., ir kainos maisto produktams yra pakankamai aukštos“, – sako I. Šiaulienė.
Kaip Lietuvos ekonomikai pavyko įveikti pandemiją?
Su pandeminiu laikotarpiu, I. Šiaulienės nuomone, Lietuva susitvarkė pakankamai sėkmingai. Pasak jos, nors prognozės buvo nekokios, galutinis rezultatas yra kur kas geresnis nei tikėtasi.
„Pandemija buvo didelis iššūkis mūsų šaliai, ekonomistai buvo šokiruoti ir prognozavo gana liūdnus scenarijus, tačiau tai, kad buvo sukaupti rezervai ir valstybė, visų pirma, galėjo skirti pinigų sveikatos apsaugai, o EK skirti pinigai palaikė vartojimą, labai padėjo. Žinoma, iš ekonominių sektorių labiausiai nukentėjo turizmas, tačiau visi kiti pakankamai sėkmingai susidorojo“, – teigia politikė.
Kad esame pažangūs, pasak politikės, parodė ir paskelbtas karantinas, kai daugelis persikėlė į nuotolinį darbą.
„Lietuva yra daug pasiekusi technologijų srityje, tiesiog mes apie tai nekalbame. Turime tikrai puikių pasiekimų kuriant robotus, lazerių techniką. Pagal finansines technologijas – Europoje esame 4-oje vietoje, o pagal verslų sąlygų sudarymą užimame 11-tą vietą tarp 186-ių pasaulio šalių. Todėl ir toliau turime išlaikyti ir gerinti mūsų skaitmeninį raštingumą, nes ateityje mes matome ne darbo vietų stoką, o kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Turime užtikrinti, kad žmonės būtų pasirengę dirbti su naujausiomis technologijomis.
Žinoma, ekonomika negali sėkmingai plėtotis be naujų investicijų. Lietuva turėtų tapti laisva ekonomine zona. Taip išspręstume regioninės politikos klausimus, pavyzdžiui, jei atėjęs verslas yra pasiruošęs investuoti 20 milijonų eurų ir sukurti 200 naujų darbo vietų, jam turėtų būti taikomas mažesnis pelno mokestis“, – įsitikinusi LSDDP pirmininko pavaduotoja.
Tad ateitį ir visą ekonomikos pakilimą, didesni darbo našumą, produktyvumą partija sieja su informacinėmis technologijos, biotechnologija, skaitmenizavimu ir robotizacija.
„Mes esame įsitikinę, kad tokie pokyčiai turi būti politinės darbotvarkės ašimi. Sakome, kad ekonomika turi būti perorientuota technologijų pagrindais“, – teigia pašnekovė.
Kultūra ir švietimas – mokytojų interesai
Nors švietimui šiuo metu skiriama tikrai nemažai lėšų – beveik 5,3 BVP, I. Šiaulienės teigimu, akivaizdžiai matoma, kad išleidžiamų lėšų santykis su mokinių skaičiumi ir jų pasiekimais norimų rezultatų neduoda.
„Lyginant su kitomis Europos šalimis, vėlgi, galime pažvelgti į skandinaviškąjį regioną, kuriame švietimui yra skiriama 6 proc. BVP. Mūsų visuomenė irgi apie tai svajoja, tačiau manyčiau, kad ne tik finansavimas sprendžia iškilusias problemas. Mums reikia daug ką pertvarkyti švietimo sistemoje. Visu pirma, turime atstatyti mokytojų autoritetą, reikia kalbėti ne tik apie mokinių teises, bet taip pat ir apie pareigas. Matematikos egzaminų rezultatai parodė, kad be darbo negali atsirasti rezultatai.
Mokymasis yra atsakingas darbas ir tai reikia pripažinti. Mokytojas nesukurs stebuklo, jei mokinys nedės pastangų. Turime siekti, kad geriausiais rezultatais mokyklas baigę abiturientai rinktųsi mokytojo profesiją. Tai užtikrinti turėtų stipendijų didinimas. Dabartinė mokytojų karta sensta ir juos turi pakeisti jauni, motyvuoti žmonės“, – teigia politikė.
Savo programoje LSDDP akcentuoja, kad mokytojų darbo užmokestis per 4-erius metus turėtų būti 30 proc. didesnis negu vidutinis darbo užmokestis.
Parlamentarizmo stiprinimas
I. Šiaulienės teigimu, parlamentas yra labai svarbi institucija, todėl joks parlamentas negali egzistuoti be debatų.
„Parlamentarizmas yra didžiausių mūsų problemų aptarimas Seime, todėl visuomenė turi matyti mūsų mąstymą, siūlymus ir dalyvavimą šitame procese. Pirmiausia, reikia stiprinti ir auginti mūsų bendravimo kultūrą, neįžeidinėjant kolegų, nepereinant į asmeniškumus, o diskutuojant aiškiai ir argumentuotai. To mums šiuo metu tikrai trūksta.
Negano to, turime stiprinti ir parlamentinę kontrolę. Dabar dažnai bėgame taisyti įstatymų ir galvojame, kad baudų didinimas ir išspręs problemą. Prisimenant nesenus įvykius, susijusius su šunelių gerove. Vėl įregistruotos pataisos, kalbama apie 5–6 metų laisvės atėmimą, kai už sunkius kūno sužalojimus yra skiriamas toks pat terminas. Pagal bausmes Lietuva Europoje yra pirma nuo galo ir tai nėra gerai. Mūsų įstatymų bazė yra pakankama, todėl reikia tiesiog naudotis tomis priemonėmis, kurias turime bei taip pat priversti institucijas sąžiningai atlikti savo darbą“, – teigia politikė.
I. Šiaulienė įsitikinusi – Lietuvos laukia šviesi ateitis, o tai užtikrinti gali patyrę ir savo sritį išmanantys politikai.
„Tad tokiu gerovės keliu mes ir ruošiamės eiti. Ilgame kelyje nutinka visko, tačiau Lietuva per savo nepriklausomybės 30-metį, lyginant su kitoms buvusiomis sovietinėmis šalimis, į priekį pažengė kur kas toliau. Mes dar niekada negyvenome taip gerai, kaip dabar, tačiau visada galima geriau – to mes su savo daug patirties bei žinių sukaupusia komanda, nuoširdžiu darbu ir sieksime Seime“, – sako LSDDP pirmininko pavaduotoja.
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų darbo partijos PK sąskaitos, užs. nr. 20-073-DJ
Užsakymo nr.: PT_85235709