Apie tai, kas laimės naujuoju finansiniu laikotarpiu ir kodėl pasirinktas toks kelias, kalbėjomės su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu. Tai pasiūlymai, apie kuriuos bus diskutuojama dar pusę metų.
– Kaip atrodys naujas finansinis laikotarpis, kaip bus perskirstyti pinigai?
– Kardinaliai keičiasi išmokos už pirmuosius hektarus. Bus kitos taisyklės, kaip skirstomos šios lėšos. Jei iki šiol ES tvarką reglamentavo gana griežtai, tai dabar valstybės narės turi daugiau laisvės. Pavyzdžiui, šitą laikotarpį buvo galima remti ne daugiau kaip 30 ha. Naujame laikotarpyje nėra nustatytas nei hektarų skaičius, nei kokia voko dalis tam gali būti skiriama. Nustatyta tik viena sąlyga, kad suma negali viršyti vidutinės išmokos.
Paprašėme Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto įvertinti ūkius pagal jų veiklą, dydį ir nustatyti pelningumą kad žinotume, kam reikia padėti. Keista, tačiau ūkiai iki 10 ha pelningi, nors čia statistiką gali iškreipti šiltnamiai, kur į kiekvieną hektarą investuota labai daug ir pajamos didelės. Virš 10 ha pelningumas krenta, ūkiai dirba nuostolingai, mažas pelnas atsiranda ūkiuose nuo 100 iki 150 ha, o labai pelningi nuo 150 ha. Tą patį atspindi ir produkcijos kreivė – iki 10 ha ji didelė, vėliau mažėja ir vėl pradeda ženkliai didėti nuo 150 ha. Mūsų tikslas buvo perskirstant išmokas užpildyti nišą iki 100 ha, kad šie ūkiai galėtų dirbti pelningai, nes iki 90 ha turi 90 proc. ūkių.
– Kaip remsite nepelningus šeimos ūkius?
– Išmoką už pirmuosius hektarus siūlome mokėti iki 50 ha. Vidutiniškai tai 76 papildomi eurai. Perskaičiavus, didesnės išmokos jausis iki 106 ha. Iki 10 ha papildoma išmoka 65 eurai. 99 eurai bus ūkiams, kurie nuostolingiausi – nuo 30 iki 40 hektarų dydžio. Šis perskirstymas reiškia, kad mažiesiems mes atiduodame 36 mln. eurų papildomai. Jei įvestume moduliaciją, iš didžiųjų galėtume paimti ir perskirstyti tik 3,9 mln. eurų.
– Ar mažiesiems tiesioginės išmokos pasieks ES vidurkį?
– Ne. Grubiai, ūkiai nuo 30 iki 50 hektarų, jei neskaičiuosime papildomų priemonių, susietos paramos, gaus 198 eurus išmokos, o ES vidurkis po kelių metų bus 275, tačiau jaunieji ūkininkai gaus dar daugiau.
– Kaip bus su ekologiniais ūkiais?
– Dabar pereinamasis laikotarpis. Žmonės sertifikuoja laukus, tačiau papildomos išmokos negauna. Mes galvojame, kaip išsaugoti tuos, kurie išlaikė tokius savo ūkius ir atverti rinką naujiems. Naujuoju laikotarpiu ketiname keisti principus, kad nebūtų įsipareigojimų penkeriems metams. Būtų paprasta – kai baigiasi pereinamasis laukų laikotarpis uždeklaravęs gauni išmoką. Tačiau jei nedeklaruoji savo noru, sugrįšti galėsi tik po kelių metų. Nenorime, kad piktnaudžiautų ir būtų galima atsiradus piktžolėms metus lauką palaikyti „neekologišku“, nupurkšti chemikalais ir dar po metų vėl tapti ekologišku ūkiu bei gauti didesnes išmokas. Norint taip elgtis teks laukti pereinamą laikotarpį.
– Kokia parama laukia jaunųjų ūkininkų?
– Jaunųjų ūkininkų mažėja. Tai nereiškia, kad jie išeina. Jų dabar apie 20 tūkst, nors prieš dešimt metų jaunųjų buvo 40 tūkst. Tiesiog keičiasi ūkininkų amžius ir jie „iškrenta“ iš šios kategorijos. Atlikome analizę ir matome, kad per dešimt metų tik du procentai jaunųjų ūkininkų, gavusių paramą įsikūrimui, pasitraukė. Dabar naujai ateinančių plotas mažėja. Jei 2015 m. jie deklaruodavo 20 ha, dabar 6 ha. Vidutiniškai valdo 32 ha.
Dabar jaunasis ūkininkas už hektarą gauna 54 eurus kaip papildomą išmoką, kuri penkerius metus mokama plotui iki 90 ha.
Dabar pateikti du variantai, kokios turėtų būti išmokos jauniesiems ūkininkams. Aš, kaip ministras, palaikau variantą, kad būtų mokami 173 eurai už hektarą. Tai Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto rekomendacija. Kitas pasiūlymas 139 eurai už pirmus 50 ha. Mokama bus nebe penkis, bet septynis metus. Gerai tai, kad naujuoju laikotarpiu tam galima skirti nuo 2 proc. viso voko. Šiam buvo ribojimas iki 2 proc.
Palyginimui, jei ūkininkas turi 30 hektarų plotą sudėjus visas išmokas gaus 371 eurą už hektarą. Kuriame kontrolės mechanizmus, kad tėvai neskaidytų ūkį ir nebūtų taip, kad vaikai dirba užsienyje, ar didmiesčiuose, o jie tik gauna išmokas. Norint gauti šiuos pinigus reikės gyventi ir dirbti ūkiuose.
– Ar jau yra sprendimai dėl susietosios paramos?
– Dėl jos diskusijos buvo pačios karščiausios. Susietoji parama skiriama tam, kad valstybės narės galėtų palaikyti šakas, kurios traukiasi. Didinsim paramą pieninių karvių laikytojams, auginantiems daržoves atvirame grunte. Be to, vaisiai ir uogos dabar kartu, tačiau uogynai plėtėsi labai greitai ir atėmė dalį lėšų iš sodų. Šias veiklos sritis atskyrėme.
Už pienines karves išmoka buvo 119, o siūloma 180 eurų. Tačiau tai vidurkis. Siūlome skirstyti pagal ūkio dydį.
Atviro grunto daržovėms vietoj 180 siūlome 500 eurus už hektarą. Panašiai moka ir kaimynai. Vaisiams nuo 237 euro už hektarą kils iki 386 euro.
Nekis parama mėsinių galvijų, mėsinių avių, cukrinių runkelių augintojams. Nutraukiame paramą sertifikuotų sėklų augintojams. Ji buvo 14 eurų už hektarą.
– Karvių skaičius nuolat mažėja – kaip bus paskirstytos išmokos?
– Iki 10 karvių išmoka būtų 156,3, iki 50 raguočių 208 eurai už karvę, nuo 100 iki 150 jau 260 eurų už karvę. Nuo 151 kiekviena karvė po 130 eurų. Orientavomės į vidutinius ir šeimos ūkius, kurie, norėdami išlikti konkurencingais, po dešimtmečio turės laikyti nuo 100 iki 150 karvių. Šiandien užtenka 25 karvių, kurios, jei ūkininkaujama protingai, iš žaliavinio pieno leidžia išlaikyti šeimą.
– Ar bus naujų kultūrų?
– Lietuvos agrarinio instituto siūlymu įtraukėme riešutmedžius. Bus 150 eurų už hektarą. Iki šiol susietosios paramos jiems nebuvo. Iki šiol ši kultūra net neturėjo kodo, kad būtų galima deklaruoti.
– Kaip bus su uogomis, dabar plotai didėja masiškai...
– Braškes priskyrėme daržovėms. Parama bus 500 eurų už hektarą. Jei jas augins jaunasis ūkininkas, sudėjus visas išmokas, už hektarą parama gali pasiekti beveik 1000 eurų.
– Ar šiuo planu pavyko pasiekti visus tikslus?
– Anksti kalbėti, nes kol kas dėliojome tik pirmą ramstį. Apie Kaimo plėtros programą diskusijos net nepradėtos. Tikimės, kad ne visi pinigai bus skirti tik subsidijoms. Turime kaupti finansinį portfelį ateičiai, nes bendras visos ES finansavimas žemės ūkiui mažėja 8,4 proc. Tik mes, Lietuva, gavome 18,8 proc. daugiau. Be to, šimtai milijardų pasiskolinta ekonomikos gaivinimai ir šiuos pinigus reikės grąžinti. Gali būti, kad tolimesniam laikotarpiui vokas bus mažesnis ir reikia atsargų.
– Ačiū už pokalbį.
