Vakcina – vertinama kaip lūžio taškas kovoje su patogenu, – taip pat priklauso nuo tam tikros ilgalaikės antikūnų reakcijos formos paskiepytų asmenų organizme.
Bet kas, jeigu imunitetas sumažės ir visa žmonija panirs į amžiną atkryčių ciklą? Toks scenarijus prilygsta košmarui.
Laimei, situacija galbūt nėra tokia jau beviltiška. Kol kas skelbiama tik apie vos keletą patvirtintų pakartotinių užsikrėtimų, ir tai leidžia tikėtis, kad tokie atvejai gali būti reti. Be to, kai kurie gydytojai tiki, kad daugumos atkryčių simptomai bus švelnesni nei pirmojo užsikrėtimo metu. (Taip nutiko Honkonge, bet ne Jungtinėse Valstijose.) Silpnesnis viruso poveikis priklausys nuo mūsų organizmo gebėjimo su juo kovoti, pavyzdžiui, susiformavus vadinamosioms T-ląstelėms.
Norint įvertinti reinfekcijos riziką, kyla esminis klausimas: kokiam kiekiui žmonių susidarys antikūnai ir kiek ilgai jie išlieka. Kai kurie ekspertai nerimauja, kad tik tiems, kurie serga sunkiausiomis COVID-19 formomis, susiformuoja imuninė reakcija, kuri būtų tiek pakankamai stipri, tiek pakankamai ilgai trunkanti, kad susiformuotų tinkami antikūnai. Jeigu tai tiesa, tie laimingieji, kurie išvengė sunkiausių simptomų – tarp jų, dauguma vaikų ir jaunų suaugusiųjų, – bus labiau pažeidžiami reinfekcijai.
Islandijoje atliktas tyrimas apie pandemiją, publikuotas „New England Journal of Medicine“ žurnale, siūlo kai kurių faktų, kurie išsklaidys tokius nuogąstavimus. Mokslininkai išnagrinėjo 30 576 asmenų serumo mėginius, pasitelkę šešis skirtingus antikūnų testavimus (nes skirtingi metodai dažnai pateikia priešingus rezultatus).
Pagrindinės studijoje pateiktos išvados rodo, kad iš 1 797 testuotų žmonių, pasveikusių nuo COVID-19, 91,1 proc. jų susidarė apčiuopiamas antikūnų lygis. Be to, šis lygis, praėjus keturiems mėnesiams po nustatytos diagnozės, nesumažėjo. Vyresnio amžiaus asmenims – kurie labiau rizikuoja susirgti pavojingesnėmis koronaviruso formomis, – ir tiems, kuriems pasireiškė sunkiausi simptomai, imuninė reakcija susiformavo stipresnė.
Tačiau platesnė imuninė reakcija yra galimai gera žinia, kiek tai susiję su bet kokios vakcinos veiksmingumu, ir, regis, patvirtina, kad pakartotiniai užsikrėtimai, bent jau praėjus nedaug laiko nuo pirminio susirgimo, iš tiesų gali būti retas dalykas.
Nors teorine prasme tai gali būti gera žinia ir dėl „bandos“ imuniteto, tai nereiškia, kad mes jau priartėjome prie siektino tikslo. Manoma, kad apie 70 proc. gyventojų organizmuose turi susiformuoti antikūnai, norint efektyviai sustabdyti viruso plitimą. Remiantis šiuo tyrimu nustatyta, kad mažiau nei vienas procentas Islandijos gyventojų turėjo kontaktų su SARS-CoV-2. Šis rodiklis daug mažesnis nei atitinkami Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Italijos duomenys, ir tai rodo, kaip toli nuo grupinio imuniteto yra daugelis šalių.
Be to, dar per anksti teigti, ar šie antikūnų rodikliai išsilaikys ilgesnį laiką. Galimas daiktas, kad ilgainiui imunitetas išnyks, ir mes būsime dar labiau pažeidžiami virusui. Bet kol kas nėra pagrindo baimintis blogiausio scenarijaus. Vakcinų kūrimo procesas vyksta nepaprastai greitai, ir turimi duomenys rodo, kad žmogaus organizmas iš tiesų suformuoja tam tikrą apsaugą. Laikais, kai vyrauja blogos naujienos, ši žinia – labai sveikintina.
