Pasinaudodamos karantinu, didžiosios Europos sostinės, tokios, kaip Paryžius, Briuselis ar Milanas, spręsdamos ekologijos ir spūsčių problemas, dalį miesto centro gatvių atidavė pėstiesiems. Vilnius taip pat stengiasi neatsilikti: miesto gatvės platinamos, tiesiami aplinkkeliai, dviračių takai, o šiemet sostinės centre pritaikytas žiedinis automobilių srauto reguliavimas. Vis dėlto, vilniečiai vangiai naudojasi viešuoju transportu ar kitomis darnaus judumo priemonėmis, galinčiomis sumažinti taršos kiekį. Keliavimo įpročius šiemet kiek pakoregavo ir užgriuvusi pandemija. Nejaugi saugiausia alternatyva viešajam transportui liks automobilis?
Šiltuoju metų laiku renkamės aplinkai draugišką transportą
Kelionių ir gryno oro išsiilgę lietuviai šią vasarą miestuose rinkosi keliauti dviračiais, riedžiais ar paspirtukais. O galimybę po Vilnių pakeliauti elektriniu paspirtuku išbandė ir žinomas TV laidų, renginių vedėjas, vienas iš „radistų“ – Rolandas Mackevičius. Pasak jo, keliauti šiuo būdu skatina ne tik tinkamai išvystyta Vilniaus miesto infrastruktūra, bet ir kiti aspektai.
„Manau, kad tikrai jungsiuosi prie elektriniais paspirtukais keliaujančių žmonių. Ši transporto priemonė – patogi. Tai, kad keliauti paspirtuku galima gatve, šaligatviu ar dviračių takais, nuo vieno taško iki kito leidžia nuvažiuoti daug greičiau nei automobiliu. Be to, dingsta nuolatinis vairuotojų galvos skausmas – kur parkuoti automobilį. Geras jausmas!“, – paspirtuko suteikiamomis galimybėmis žavisi žinomas vyras.
Nukeliauti nuo Užupio iki Europos aikštės jam užtruko itin trumpai – tik 20 minučių. Tiesa, į kelionę jis įtraukė ir pasimėgavimą kavos puodeliu, nes keliaujant paspirtuku tai – itin paprasta.
„Niekur neskubėjau, nereikėjo ieškoti, kur padėti paspirtuką. Tiesiog sustojau, paspirtukas – po pažastimi, nusipirkau kavos, atsisėdau ant suoliuko, atsigaivinau ir važiavau toliau. Galiu pasakyti, kad kelias buvo „kaip saldainis“ visomis prasmėmis: ir gražu, nes Senamiestis, naudojausi dviračių takais, ir gryname ore, nereikia kondicionieriaus, tad – daug sveikiau“, – šypsosi Rolandas Mackevičius.
Pasak jo, prie miesto gyvenimo vis labiau prisitaikanti infrastruktūra, itin tinkama šiai transporto priemonei. Be to, apstu ir nuomos galimybę teikiančių platformų, kuriomis galima pasinaudoti bet kuriuo metu, vos tik prireikus.
Šis keliavimo būdas, Rolando nuomone, ne tik pasitarnaus skubantiems, bet ir vengiantiems artimo kontakto viešajame transporte pandemijos metu ar sukantiems galvą, kur rasti parkavimo vietą savo automobiliui. O visų svarbiausia – sumažins oro taršą ir didėjančias spūstis pagrindinėse miesto gatvėse.
Rolando 10 TAIP paspirtukui mieste
1. Kelionė gryname ore – atsipalaidavimas ir pramoga.
2. Mobilumas: išvengiama spūsčių, nes galima keliauti tiek gatve (su liemenėmis ir laikantis kelių eismo taisyklių), tiek šaligatviu, tiek dviračių takais.
3. Patogumas – greičiau nei pėstute. Ir – visai nebrangu, jei nuomojiesi.
4. Užėjo lietus – pasislėpiau po stogeliu kartu su paspirtuku, palaukiau ir vėl važiuoju.
5. Nereikia sukti galvos dėl parkavimo, užtenka palikti ant šaligatvio, tik kad niekam netrukdytų. Jei paspirtukas nuosavas – susilankstai ir eini darbą ar kavinę.
6. Saugumas. Paspirtukas tiks tiems, kas vengia kontakto viešajame transporte. Tačiau saugiai važiuoti reikia būtinai laikantis kelių eismo taisyklių. Nepamirškite dėvėti apsauginio šalmo.
7. Tinka keliauti ne tik nedidelį atstumą miesto centre, bet ir važiuoti iš miegamojo rajono į darbą.
8. Užsinorėjau kavos, sustojau, nusipirkau ir keliauju toliau.
9. Puikus laisvalaikis su šeima ar draugais – garantuotas.
10. Pasitenkinimas – tas geras jausmas, kad važiuoji ekologiškai ir neterši gamtos.
Apie projektą
„(Ne)dūzgiantis miestas“ – Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuotas projektas, kurio tikslas – paskatinti didmiesčiuose gyvenančias jaunas, vaikus auginančias šeimas dažniau naudotis darnaus judumo priemonėmis. Projekto metu TV laidų ir renginių vedėjas Rolandas Mackevičius išbando įvairias darnaus judumo galimybes Vilniaus mieste: važiavimą dviračiu, paspirtuku, viešuoju transportu, elektromobiliu ir keliavimą su kaimynais. Komunikacijos kampanija „(Ne)dūzgiantis miestas“ finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. ES investicijų pagalba kasmet Lietuvos miestuose diegiamos įvairios darnaus judumo priemonės: tiesiami dviračių takai, perkamas ekologiškas viešasis transportas, įrengiamos elektromobilių įkrovimo stotelės.