„Švedija jau nebėra viena iš tų Europos šalių, kur infekcijų skaičius didžiausias, dabar ji viena iš tų, kur infekcijų skaičius mažiausias, kai kitose šalyse atvejų dramatiškai daugėja“, – praėjusią savaitę per spaudos konferenciją pasidžiaugė vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis.
Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Švedijoje per savaitę milijonui žmonių teko 12 naujų atvejų. Danijoje milijonui gyventojų teko 18 atvejų, o Norvegijoje – 14, skelbia telegraph.co.uk.
Šiuo metu per dieną Švedijoje nuo COVID-19 miršta po du ar tris asmenis. Pandemijos piko metu balandžio viduryje per dieną mirdavo maždaug šimtas žmonių.
Švedijos pandemijos centru balandį ir gegužę buvęs Stokholmas praeitą savaitę užfiksavo mažiausią naujų atvejų skaičių nuo kovo.
Neseniai Švedijoje buvo atliktas testas – patikrinti 2500 atsitiktinai atrinktų žmonių; paaiškėjo, kad nė vienas iš jų neužsikrėtęs naujuoju koronavirusu. Balandžio pabaigoje užsikrėtusiųjų buvo 0,9 proc., o gegužės pabaigoje – 0,3 proc.
„Mes tai interpretuojame kaip faktą, kad šiuo metu infekcija nėra paplitusi tarp simptomų nejaučiančių žmonių“, – ketvirtadienį pareiškė A. Tegnellio pavaduotoja Švedijos visuomenės sveikatos agentūroje Karin Tegmark Wisell.
Teigiamai nuteikianti dabartinė situacija – savotiškas palengvėjimas daug kritikos sulaukiančios gana švelnios Švedijos kovos su naujuoju koronavirusu strategijos advokatams, kuriems gegužę teko ginti savo poziciją, kai šalyje mirtingumas nuo COVID-19 buvo didžiausias visame pasaulyje.
Skirtingai nei Danija ir Norvegija, Švedija karantino oficialiai paskelbusi nebuvo, pandemijos metu dirbo visos ugdymo įstaigos, barai, restoranai, parduotuvės ir biurai. Švedijos visuomenės sveikatos agentūra, parinkusi būtent tokią strategiją, nusprendė, jog geriau kliautis žmonių sąmoningumu laikytis saugaus atstumo ir saviizoliacijos, o ne įvesti įprastinį gyvenimą sutrikdančių ribojimų.
„Dabar mes matome, kad mūsų pasirinkta strategija tikrai veiksminga, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, palankių rezultatų galiausiai sulauksime. Dabar viliamės, kad tie geri rezultatai bus stabilūs“, – sakė A. Tegnellis.
Švedijoje naujojo koronaviruso situacija gerėja, o štai Europos šalyse, kur buvo įvestas, tačiau dabar panaikintas griežtas karantinas, naujų atvejų skaičius vėl auga. Be to, Senajame žemyne kiekvienas naujas ar nepanaikintas su koronavirusu susijęs ribojimas sulaukia vis didesnio pasipriešinimo, tad vėl grįžti prie karantino režimo politine prasme gali būti itin sudėtingas sprendimas.
Kalbėdamas per Švedijos televiziją, A. Tegnellis pareiškė manąs, kad garbaus amžiaus švedai, kuriems buvo patariama izoliuotis ir vengti kontakto su savo vaikais ir anūkais, Kalėdas jau galės švęsti su šeimomis.
„Manau, kad yra vilties, jog Kalėdas galėsime švęsti normaliau, nei kad dar prieš kurį laiką galėjome pagalvoti“, – pareiškė vyriausiasis Švedijos epidemiologas, tačiau pridūrė patariantis šeimoms „viską labai atsakingai apgalvoti“ ir pasirūpinti, kad „būtų laikomasi saugaus atstumo, galbūt vertėtų susitikti erdvesnėse vietose“.
Iš viso Švedijoje nuo naujojo koronaviruso mirė 5 tūkst. 832 žmonės – skaičius šešis kartus viršija nei Danijoje (264) ir Norvegijoje (626) kartu sudėjus. Be to, Švedijoje vis dar atliekama mažiau COVID-19 testų nei Danijoje ir Norvegijoje – rugpjūčio pabaigoje tūkstančiui žmonių teko maždaug 1,2 testo, palyginti su 2,2 Norvegijoje ir 5,9 Danijoje.
Danijos Orhuso universiteto profesorius Sorenas Riisas Paludanas, kurio specializacija – virusinių infekcijų sritis, sako, kad pastaruoju metu Danijoje naujų atvejų augimas Danijoje susijęs su padidėjusiomis testavimo apimtimis. Anot jo, kol kas per anksti vertinti, kiek įgytas imunitetas gali būti naudingas Švedijai.
„Jeigu visuomenės imunitetas procentais ir toliau liks menkas, tuomet iš to menka nauda. Lyginant su Norvegija ir Danija, kur atvejų mažiau, tai gali padėti. Mums dabar lieka laukti, tada ir pamatysime, ar tas sudėtingas periodas, kurį teko iškęsti Švedijai, padės ateityje“, – sako S. R. Paludanas.
Nepaisant to, vis dar yra klausimų dėl pirminės Švedijos vilties, jog ne tokia griežta kovos su naujuoju koronavirusu strategija šalies gyventojams padės įgyti didesnį imunitetą.
Ketvirtadienį Švedijos visuomenės sveikatos agentūra paviešino naujų tyrimų dėl antikūnų kiekio donorų kraujyje rezultatus. Jie atskleidė, kad valstybės lygmeniu antikūnų kiekis nuo kovo lėtai, bet auga: birželio pabaigoje jis siekė maždaug 7 proc. visų gyventojų, Stokholme šis skaičius priartėjo prie 12 proc.
Skaudžiausiai nuo koronaviruso nukentėjusiame Stokholmo priemiestyje Rinkeby Kista iš 530 gyventojų amžiaus grupėje nuo 16 iki 69, kurie sutiko, kad jiems būtų atliktas antikūnų tyrimas, antikūnų turi 18 proc. tirtųjų.
A. Tegnellis sako, kad sunkumai, su kuriais susiduriama ieškant reprezentatyvios grupės antikūnų tyrimams atlikti, visuomenės imuniteto vertinimą pavertė itin „sudėtinga užduotimi“.
„Svarbiausias dalykas, kurį šiuo metu matome, yra mažėjantis naujų atvejų skaičius, o vienas iš tokios džiuginančios statistikos paaiškinimų tas, jog vis didesnė populiacijos dalis įgyja imunitetą“, – telegraph.co.uk cituoja ekspertą.
„Aiškus signalas“
Anot Norvegijos sveikatos direktorato viceprezidento Espeno Nakstado, Švedija jau neilgai trukus galės džiaugtis sukontroliavusi viruso plitimą.
„Tai labai aiškus signalas, kad Švedijos žmonės daug dalykų daro išmintingai, laikosi saugaus atstumo, paiso higienos reikalavimų, patys stengiasi užkirsti kelią viruso plitimui“, – NRK sakė E. Nakstadas.
Svarbu akcentuoti, kad Švedijos ligoninėse gydoma daugiau COVID-19 pacientų nei Norvegijoje.
Norvegijoje pastaruoju metu naujų infekcijų skaičius auga, tačiau ekspertai sako, kad taip nutiko padidinus testavimo apimtis. Šiuo metu per savaitę šalyje COVID-19 testai atliekami 80 tūkst. žmonių, skelbia thelocal.no.
Praeitą savaitę naujojo koronaviruso statistika pablogėjo Norvegijoje, ten užfiksuoti du vietinės reikšmės protrūkiai – Bergene ir Estfolde, NRK pripažino E. Nakstadas.
„Jeigu atmestume tuos tu protrūkius, būtų galima užtikrintai teigti, kad skaičiai Norvegijoje gana menki ir stabilūs“, – teigia ekspertas ir priduria, jog labai svarbu rasti ir neutralizuoti vietinius viruso protrūkius.
Norvegijos ir Švedijos infekcijų skaičių palyginimas – viena iš Norvegijos žiniasklaidos itin intensyviai eskaluojamų temų. Tokį susidomėjimą lemia skirtingos dviejų kaimyninių valstybių pasirinktos kovos su naujuoju koronavirusu strategijos.
Šią savaitę Norvegijoje buvo diagnozuoti 642 nauji COVID-19 atvejai. Dabar šalies ligoninėse gydoma 15 COVID-19 pacientų. Nuo pandemijos pradžios Norvegija dėl naujojo koronaviruso prarado 264 žmones.
„Darysime viską, kad išvengtume karantino“
Danijoje, kuri buvo viena iš pirmųjų Europoje sustabdžiusi savo ekonomiką ir uždariusi sienas, per dieną naujų atvejų padaugėja 317, o tai – didžiausias augimas šalyje nuo pat balandžio pradžios, skelbia „Bloomberg“.
„Mes padarysime viską, ką tik galime, kad išvengtume tokio griežto karantino, koks prasidėjo kovo 11 dieną. Tuo metu tai buvo pats teisingiausias ir reikalingiausias sprendimas. Dabar kartoti būtų neprotinga“, – ketvirtadienį pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
Vyriausiasis Švedijos epidemiologas A. Tegnellis ilgą laiką tvirtino, kad naujojo koronaviruso įveikti staigiais griežtais karantinais tikrai nepavyks. Jo teigimu, virusas šalia mūsų gali gyventi metų metus, tad būtina ilgalaikė prisitaikymo prie naujos realybės strategija, ilgalaikiai žmonių elgsenos pokyčiai – kitaip tariant, laikytis saugaus atstumo turi tapti įprasta praktika.
Ketvirtadienį žurnalistams Stokholme A. Tegnellis sakė: „Mūsų situacija visai kitokia, nes mes nebandome kaip nors užbaigti karantino. Mes laikėmės ir laikomės tų pačių priemonių, o tai taip pat gali būti veiksnys, kodėl pas mus koronaviruso situacija klostėsi kitaip nei kitose šalyse.“
A. Tegnellis taip pat kelia hipotezę, jog švedai naujajam virusui jau įgijo imunitetą. Anot jo, „būtent todėl Švedijoje pastaruoju metu virusas plinta sunkiau ir lėčiau nei valstybėse, kur seniau sirgo mažiau žmonių“.
Nepaisant to, Švedija ir toliau savo regione išlieka šalimi, kur COVID-19 kol kas pareikalavo daugiausia aukų. 100 tūkst. gyventojų Švedijoje tenka apie 57 mirties atvejus, palyginus su 11 Danijoje ir 5 Norvegijoje.
Kiek anksčiau atrodė, kad naujojo koronaviruso grėsmę sėkmingai suvaldė Danija, šalies strategija buvo pateikiama kaip sektinas pavyzdys. Deja, ėmus švelninti ribojimus, danai pernelyg atsipalaidavo, imta nepaisyti saugaus atstumo.
Ypač laisvai pasijuto šalies jaunimas. Šią savaitę vyriausybė pranešė vėl griežtinanti ribojimus, kuriais siekiama suvaldyti vietinius viruso protrūkius.
Kovą karantiną paskelbusi Norvegija tai pat pastaruoju metu fiksuoja augantį naujų atvejų skaičių, o šalies ministrė pirmininkė Erna Solberg perspėja, jog gali prireikti ir naujų priemonių.
„Metas kiekvienam vėl atrasti discipliną“, – ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Norvegijos vyriausybės vadovė.
A. Tegnellis švedus perspėja nemanyti, kad atvejų skaičius ir toliau savaime mažės, paragino ir toliau paisyti saugaus atstumo bei higienos.