Vos gruodžio mėnesį pasaulį išvydusi Mira – viena iš daugelio Kretingos pakraštyje aptiktų narvuose kalintų šuniukų. Keturkojo šeimininkas neslepia, kad ne vienoje užsienio šalyje matęs, kaip engiami naminiai augintiniai, kaip jie tampa nelegalių daugintojų ir prekeivių verslu, tačiau neslepia nė negalėjęs įsivaizduoti, kad vieną dieną toks gyvūnų pragaras bus taip arti.
„Su kiekvienu pirkėju pasirašome sutartį dėl savęs. Tai – drausminanti priemonė tiek naujam savininkui, tiek mums šiokia tokia garantija. Tiesą sakant, niekada neįsivaizdavau, kad gali tekti pasinaudoti tokia sąlyga. Įsivaizdavau, kad tai yra daugiau drausminanti priemonė. Visa tai atrodė gana toli, teko matyti tokių nuotraukų, pavyzdžių Lenkijoje, Rusijoje ar dar kitoje šalyje. Kad Lietuvoje būtų toks dalykas, neteko nei girdėti, nei matyti. Ta veikla man – hobis, ne pragyvenimo šaltinis. Buvome profesionaliai apgauti“, – sako R. Godeliauskas.
Naujoji Miros šeimininkė ją įsigijo kovo mėnesį. Istorija, kuri įtikino parduoti Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielę Kretingoje gyvenančiai moteriai, anot pašnekovo, nė nesukėlė abejonių. Moteris atvyko su vaiku, pasakojo, kad jos mama augino tokį šuniuką, kad ji visą gyvenimą praleido su keturkojais ir labai juos myli. Kelis mėnesius moteris apie gyvūną veisėjui pasakojo telefonu, sakė, kad viskas gerai, augintinis saugus. Tad ketvirtadienio vakarą į viešumą pradėjusi kilti istorija šokiravo R. Godeliauską ir jo šeimą.
„Labai didelė spraga, kad mes, veisėjai, kurie sąžiningai užsiimame veikla, neturime kur pasitikrinti, ko paklausti dėl pirkėjo patikimumo, ar jis nėra baustas už netinkamą gyvūno priežiūrą, ar iš jo nebuvo kada konfiskuoti gyvūnai. Tokios sistemos ir kontrolės nėra“, – atvirauja R. Godeliauskas.
Vyras svarsto, kad daugyklos ar kiti gyvūnų neprižiūrintys asmenys yra atsakingų institucijų tiesiog skatinami pasitvarkyti, pašalinti trūkumus, bet kontrolė neegzistuoja. Nelegalūs veisėjai – jau ne veterinarijos reikalas, juos kažkaip stebėti turėtų Mokesčių inspekcija, tačiau realiai prižiūrėti nelegalus išties sudėtinga.
„Tų institucijų lyg ir turime daug, bet šiuo atveju veisimo, dauginimo nėra kam kontroliuoti. Manyčiau, turėtų būti baustų asmenų registras, kuris būtų prieinamas veisėjams ar Lietuvos kinologų draugijai, tiems, kurie sąžiningai tokia veikla užsiima. Tuomet būtų išvengta tokių dalykų“, – svarsto pašnekovas.
Rokiškio rajono meras neslepia, kad apie savo veislyno šuniuko likimą jis išgirdo penktadienį. Paskambino viena iš savanorių ir pranešė, kad naujieji šeimininkai nė neperregistravo Miros savo vardu.
„Išgirdęs naktį net nelabai miegojau. Nesugebėjau sukontroliuoti, įsitikinti, koks tai pirkėjas. Iškeliavo į tokias rankas, ką ten rankas, į narvą. Ir dabar važiuojam, ji (Mira – „Delfi“ patikslinimas) visko bijo, traumuota, laukia ilgas darbas. Jau nekalbu apie fizinę būklę. Matyti, kad išsekusi. Suprantu, kad ji tą laiką praleido narve, nebuvo išvesta į lauką. Akys jautriai reaguoja į šviesą, bijo. Nebendravo ji su žmogumi, o tai šios veislėms šunims būtina“, – apie Mirą pasakojo R. Godeliauskas.
Miros atsiėmimą palengvino tai, kad buvo sutartis, o patelė nė neperregistruota naujųjų savininkų vardu. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, visi gyvūnai neturi būti perduoti naujiems šeimininkams, tad atsiėmęs Mirą R. Godeliauskas pasižadėjo raštiškai jos niekam neperduoti ir būti laikinu globėju. Tačiau tai, anot pašnekovo, jam – tik formalumas, nes ieškoti naujų šeimininkų nė neketina. O jei išgirstų, kad Mirą reikalaujama grąžinti į buvusias rankas, veisėjas neslepia, kad tam bus griežtas „ne“.
R. Godeliauskas sako, kad yra labai dėkingas visiems, kurie kelias dienas prižiūrėjo keturkojus, juos vežė tikrinti pas veterinarus, apkirpo, išmaudė. Mirai planuoja dar kartą atlikti visus būtinus tyrimus ir darys viską, kad ji vėl nebijotų bendrauti su žmonėmis.
