Teisiami tik įtariami nužudymo vykdytojai bei pagalbininkas

Vieno „Agurkinių“ gaujos lyderių, Deimanto Bugavičiaus nužudymo byla atskleidžia vis daugiau faktų apie Kauno šešėlinio pasaulio atstovų veiklą Ispanijoje ir jų kovas dėl įtakos zonų.

Būtent iš Ispanijos, kurioje įsikūrė ne vienas Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjas, tyrimo duomenimis, buvo duotas nurodymas pašalinti kaunietį D. Bugavičių. Ima aiškėti, jog sėkmingai veikusį narkotikų prekybos kartelį sukūrę lietuviai, su „Daktarų“ grupuote sietas Renaldas Kanys ir buvęs klaipėdietis, prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytas Sergejus Beglikas galėjo siekti D. Bugavičiaus mirties, kai jis išėjęs į laisvę pretendavo mobilizuoti policijos sutriuškintos „Agurkinių“ gaujos likučius ir tapti šešėlinio pasaulio lyderiu.

Sergejus Beglikas (kairėje) ir Renaldas Kanys

Panašu, jog mirtinas konfliktas kilo, kai R. Kanio pusbrolis, artimas D. Bugavičiaus draugas Gija Zabachidzė, kadaise perdavęs tarptautiniu mastu veikiančiu narkotikų prekeivių kontaktus vėliau pareiškė pretenzijas į narkotikų kontrabandos generuojamo milijoninio pelno dalį. Šiuo metu valstybės saugomas ir parodymus apie gangsterių veiklą duodantis G. Zabachidzė minėjo, kad D. Bugavičius jį gynęs nuo Ispanijoje įsitvirtinusio pusbrolio R. Kanio. Byloje esama duomenų, kad abu kauniečiai bandė atimti, o gal ir atėmė tiek stambias narkotikų siuntas, tiek ir siunčiamus pinigus.

Šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje D. Bugavičiaus nužudymo byloje teisiami tik trys asmenys: Estijos piliečiai – Hansas Erikas Ehvertas ir Arle Grabbi bei kaunietis Ričardas Baika. Esą du estai veikė kaip samdomi žudikai, o lietuvis R. Baika padėjęs jiems sekti auką, aprūpinęs ginklais, teikęs kitą paramą.

Teisėsaugos žiniomis, prie šio nusikaltimo rengimo prisidėjo kur kas didesnis šešėlinio pasaulio veikėjų ratas. Kai kurie jų, pavyzdžiui R. Kanys slapstosi, S. Beglikas gyvena kelių milijonų eurų vertės savo viloje Ispanijoje, nes vietos teisėsauga jam skyrė su laisvės atėmimo nesusijusią kardomąją priemonę.

Deimanto Bugavičiaus nužudymo byla

Liudininkui leista nesakyti priesaikos

Įtarimai prisidėjus prie D. Bugavičiaus nužudymo pareikšti ir Ispanijoje gyvenusiam, dėl disponavimo narkotikais šioje šalyje teistam, R. Kanį pažįstančiam Edgarui Gordonui.

Jis palaikė itin draugiškus santykius su Ispanijoje apsigyvenusiu Kauno kriminalinio pasaulio „įžymybės“, senosios „Daktarų“ gaujos „gvardijos“ atstovo Rimvydo Žilinsko, pravardė „Taisonas“ sūnumi Rimvydu. Jis šiuo metu ieškomas teisėsaugos, jo atžvilgiu išduotas arešto orderis.

Taip pat E. Gordonas neneigia pažįstantis ir vieną teisiamųjų – padėjimu nužudyti D. Bugavičių kaltinamą kaunietį R. Baiką, su kuriuo kartu kadaise sportavo.

Bylos duomenimis, R. Žilinskas kartu su E. Gordonu perdavė R. Baikai narkobaronu tapusio buvusio Kauno „Daktarų“ atstovo R. Kanio ir jo bendrininko S. Bėgliko sprendimą pašalinti iš kelio D. Bugavičių.

Nuo 2019 metų lapkričio suimtas E. Gordonas duodamas parodymus teisme galėjo naudotis išskirtine privilegija. Kadangi jis tai pat yra įtariamas šioje byloje, teismas jį atleido nuo prievolės prisiekti sakyti tiesą ir nemeluoti. Kitaip tariant, liudininku tapusiam kaltinamajam buvo palikta teisė neduoti parodymų prieš save.

Įtariamieji Deimanto Bugavičiaus nužudymu

Vienintelė jungiamoji grandis – moteris ?

Liudydamas teismui, E. Gordonas, panašu, bandė sumenkinti savo vaidmenį užsakomąja žmogžudyste pasibaigusioje Kauno šešėlinio pasaulio veikėjų dramoje. Jis tikino beveik nieko nežinantis nei apie D. Bugavičių, nei apie jo mirtį, tačiau neneigė palaikę ryšius su kitais įtariamaisiais.

„Žinau tik tiek, kiek iš laikraščių, interneto. Daugiau sužinojau tik šiame procese. G. Zabachidzės nepažįstu, tik skaičiau, kad daug primelavęs“, – į klausimą, kas jam žinoma apie D. Bugavičiaus nužudymą sakė E. Gordonas.

„Kas ir kodėl nužudė – neįsivaizduoju. Negeras buvo?“, – svarstė liudininkas bei patikslino, jog kalbas, esą D. Bugavičius dėl savo elgesio turėjo nemažai priešų, jis išgirdo būdamas už grotų.

Jis tikino apie velionį D. Bugavičių žinojęs, nes juos siejo moteris. Panašu, jog tai gali būti tik dalis tiesos.

„D. Bugavičių žinojau, o kuo jis vertėsi – ne. Aš turiu vaiką su jo buvusia žmona Arina Lomakina. Jisai ją vedė, o aš – viengungis“, – asmeninio gyvenimo peripetijas pasakojo liudininku tapęs kaltinamasis.

A. Lomakina teisėsaugininkams yra davusi parodymus bei atskleidusi nemažai bylai reikšmingų detalių. Ji pasakojo apie E. Gordono gyvenimą Ispanijoje, apie jį supusius kitus įtariamuosius.

Deimanto Bugavičiaus antkapis

Buvusiai gyvenimo draugei – purvo dozė

Tarsi bandydamas sumenkinti šiuos parodymus davusią savo vaiko motiną, E. Gordonas teisme ėmė ją menkinti – tikino, esą iš turi psichologinių problemų, linkusi meluoti ir kurti įvairias istorijas.

„Su ja susipažinai vos tik išėjęs į laisvę. Viskas vyko labai greitai, ji pastojo. O mūsų santykiai pakriko jau po dviejų mėnesių. Kartu gyvenau, kol vaikui sukako 3 metai, dėl vaiko labai stengiausi, o konfliktuodavau su Lomakina beveik kiekvieną dieną“, – pasakojo E. Gordonas.

Įtariamasis tikino, kad gyvenant kartu moteris primindavo savo buvusį partnerį D. Bugavičių, lygindavo su juo bei erzindavo.

Byloje užfiksuotas audringai konfliktavusių sugyventinių susirašinėjimas. Jie vienas kitą vadino „ligoniais, šliundromis, lytiniais organais“. Kažkokioje žinutėje nuskamba frazė apie tai, jog kažką „mes padėjome į vietą“. Esą tai galėjo būti užuomina į Kaune įvykdytą D. Bugavičiaus nužudymą.

Beje, A. Lomakina teisėsaugininkams atskleidė dar vieną iškalbingą detalę. D. Bugavičiaus mirties dieną D. Bugavičiaus išėjo į miestą ir ten girtavo, tarsi būtų švenčiamas nužudymas.

„Nieko panašaus nebuvo. Ji kalbėjo, kad vos ne kas antrą dieną girtuokliavau, būčiau seniausiai prasigėręs“, – piktinosi E. Gordonas.

Visgi, E. Gordonas pripažino, kad gyvendamas Ispanijoje lėbaudavo su kitais įtariamaisiais šioje byloje: R. Žilinsku, R. Kaniu, R. Baika.

Apklausos pabaigoje E. Gordonas piktinosi pareigūnų veiksmais, ėmė abejoti parodymus teisėsaugininkams davusios vaiko motinos ir buvusios D. Bugavičiaus draugės būsena, jos adekvatumu ir reikalavo prie bylos prijungti esą tai patvirtinti galintį susirašinėjimą tarp jo mamos ir buvusios draugės sesers.

„Ar turite teismo sprendimą, kuriuo A. Lomakina būtų pripažinta neveiksnia, ar ribotai veiksnia?“, – klausė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Darius Kantaravičius.

Liudijusiam įtariamajam nieko neatsakius buvo pareikšta, kad jo apklausa baigta. Ginkluotų pareigūnų iš teismo salės išlydimas suimtasis dar spėjo replikuoti apie tariamą teisėsaugos spaudimą duoti parodymus.

Hans Erik Ehvert

Į laisvę išėjęs gangsteris su pusbroliu bendravo R. Baikos telefonu

Teismas išklausė dar vieno liudininko, kuris pažinojo tiek teisiamą R. Baiką, tiek ir su teisėsauga bendradarbiaujantį G. Zabachidzę.

Liudyti iškviestas Tomas Fedoravičius atskleidė įdomią detalę apie tai, kaip vyko mirtinais priešais tapusių pusbrolių R. Kanio bei G. Zabachidzės bendravimas.

Pasak T. Fedoravičiaus, jis su G. Zabachidze susipažinęs prieš 8 – 9 metus, kai Kauno tardymo izoliatoriuje pateko į tą pačią kamerą. Po kurio laiko, G. Zabachidzei išėjus į laisvę, T. Fedoravičius sulaukė savo draugo R. Baikos prašymo su juo susisiekti. Vėliau buvo organizuotas susitikimas Kaune, rotušės aikštėje.

„Susitikome trise, Ričardas jam davė pinigų. Pasakė, kad Renaldas (Kanys – red.) džiaugiasi, kad grįžai ir perdavė pinigų pragyvenimui“, – sakė T. Fedoravičius

Pasak liudininko, gavęs Ispanijoje gyvenusio R. Kanio perduotus pinigus G. Zabachidzė labai apsidžiaugė. Jis paprašė pasakyti R. Kanio telefono numerį, kad galėtų su juo susisiekti ir padėkoti.

Panašu, jog nusikaltėlių pasaulio atstovai vienas kito kontaktų taip paprastai nedalina. Tad R. Baika, pasak liudininko, G. Zabachidzei davė savo telefoną, o šis apie 10 minučių susirašinėjo su R. Kaniu.

Liudininkas teigė, jog G. Zabachidzė dėkojo finansiškai jį parėmusiam pusbroliui, tačiau paklaustas prokuroro, kodėl taip mano, ar matė žinučių turinį, T. Fedoravičiaus to patvirtinti negalėjo.

Renaldas Kanys

Perdavus kvaišalų verslo kontaktus susipyko dėl milijoninio pelno

Šiuo metu valstybės saugomas svarbus liudytojas, apie šešėlinio pasaulio intrigas teisėsaugininkams pasakojantis G. Zabachidzė pats gali pasigirti solidžia ir spalvinga kriminaline praeitimi. Jis praeityje teistas už prekybą narkotikais, turintis platų tarptautinių narkotikų prekeivių kontaktų ratą, kalėjęs ne tik Lietuvoje, bet ir Maroke bei Ispanijoje. Laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose jis atliko kartu su D. Bugavičiumi, o išėję į laisvę toliau dalyvavo šešėlinėje veikloje.

Itin svarbi aplinkybė – G. Zabachidzė su šiuo metu besislapstančiu pusbroliu R. Kaniu mirtinais priešais tapo susipykę dėl narkotikų verslo generuojamo pasakiško pelno.

Teisme liudijęs G. Zabachidzė minėjo už kelis šimtus tūkstančių eurų savo pusbroliui R. Kaniui perdavęs tarptautiniu mastu veikiančių kvaišalų prekeivių kontaktus.

O konfliktas esą kilo po to, kai Ispanijoje apsistoję R. Kanys su S. Begliku šiais kontaktais sugebėjo itin apsukriai pasinaudoti, sukūrę savo narkotikų kartelį tapo milijonieriais, kai tuo tarpu G. Zabachidzė liko kvailio vietoje.

Tuo metu į pusbrolių konfliktą įsitraukė G. Zabachidzės draugas D. Bugavičius, kuris išėjęs į laisvę pretendavo mobilizuoti policijos sutriuškintos „Agurkinių“ gaujos likučius ir tapti šešėlinio pasaulio lyderiu.

Pasak G. Zabachidzės, D. Bugavičius jį gynė nuo mirtinu priešu tapusio pusbrolio R. Kanio. Panašu jog ne tik gynė, bet ir aktyviai bandė perimti itin pelningą kvaišalų kontrabandos verslą. Byloje esama duomenų, kaip abu kauniečiai bandė atimti, o gal ir atėmė tiek stambias narkotikų siuntas, tiek ir siunčiamus pinigus.

Nuotrauka iš bylos

Apie užsakymą nužudyti išgirdo iš „Mindės garliavinio“

Uždarame teismo posėdyje liudijęs valstybės saugomas G. Zabachidzė apie šešėlinio pasaulio veikėjų ryšius ir tarpusavio konfliktus, kuriuose pats dalyvavęs, kalbėjo gana atvirai bei sklandžiai, minėjo pikantiškas detales iš gangsterių gyvenimo, tačiau jo pasakojimui esą trūkę konkretumo.

Būtent dėl to susidaręs įspūdis, kad su teisėsauga bendradarbiauti sutikęs šešėlinio pasaulio atstovas ne viską pasako iki galo, kai ką, kas galbūt jam nenaudinga, linkęs nutylėti.

Apie D. Bugavičiaus nužudymu kaltinamų H. E. Ehverto ir A. Grabbi bei jiems talkinusio R. Baikos vaidmenį šis liudytojas nieko konkretaus neminėjo.

G. Zabachidzė sakė žinojęs, kad jo draugo D. Bugavičiaus nužudymą užsakęs pusbrolis R. Kanys su narkotikų kontrabandos „verslo“ partneriais. Esą šiam tikslui buvo pasamdyti žudikai iš Estijos, po D. Bugavičiaus nužudymo ir po pusmečio įvykusio pasikėsinimo, kurio metu jam peršautas kaklas, su teisėsauga bendradarbiauti sutikęs saugomas liudytojas užsiminė ėmęs baimintis ir dėl savo gyvybės.

Apie pasamdytus žudikus jis minėjo sužinojęs pramogų ir prekybos centre „Mega“ įsikūrusiame sporto klube, kur jam visa tai papasakojęs pažįstamas, kurį liudytojas įvardino „Minde garliaviniu“. Iš kur šis sužinojo kritiškai svarbią informaciją, liudytojas atsakyti negalėjo.

Šaltinių duomenimis, liudytojas, kurio buvimo vieta įslaptinta, minėjo nemažai detalių, kurios jau aprašytos spaudoje. Pavyzdžiui tai, jog Ispanijoje gyvenęs ir iš narkotikų prekybos pralobęs R. Kanys su partneriais nusprendė pašalinti jam trukdžiusį D. Bugavičių bei kreipėsi į šiuo metu Airijoje kalinamą Estijos nusikalstamo pasaulio veikėją Imre Araką, kuris vykdyti užduoties pasiuntė šiuo metu teisiamų estų tandemą.

Esą jiems talkinti buvo pasiųstas R. Kanio pažįstamas, su Kauno šešėlinio pasaulio atstovais glaudžiai bendravęs R. Baika. Bylos duomenimis, jis estus aprūpinęs ginklais, slapta sekęs D. Bugavičių, jo automobilyje sumontavęs sekimo prietaisą. Ant šio įrenginio vėliau buvo aptiktas R. Baikos piršto antspaudas esą bene vienintelis žinomas konkretus įkaltis.

Vita Jukutienė Kauno apygardos teisme

V. Jakutienė įtariamą žudiką atpažino teismo salėje

G. Zabachidzė buvo paskutinis asmuo, prieš pat nužudymą susitikęs ir bendravęs su D. Bugavičiumi.

Tai duodama parodymus teismui minėjo tiesioginė nužudymo liudytoja, kartu su D. Bugavičiumi automobiliu vykusi jo mylimoji ir vėliau gimusio vaiko motina V. Jakutienė. Moteris prisiminė lemtingą dieną buvusi kartu su D. Bugavičiumi, sutikusi jo draugą G. Zabachidzę bei žaidę boulingą.

Vėliau jie užsukę pas kitą draugą, šio neradus namuose, grįžo prie kotedžų Šilainių rajone, kur butą nuomojosi D. Bugavičius. Ji minėjo, kad užpuolimas įvyko likus kelioms minutėms iki vidurnakčio.

„Atvažiavome į kiemą ir mus užpuolė. Tai buvo sidabrinės spalvos automobilis, iš keleivio pusės išlipo asmuo su ginklu rankose ir atsistojo tiesiai prieš mus. Jis buvo šaliku prisidengęs apatinę veido dalį, su gobtuvu, kažkokius veido bruožus įsidėmėjau, žmogus stovėjo prieš du metrus, o šūviai buvo pavieniai, ne visi kartu“, – duodama parodymus teismui sakė V. Jakutienė.

Ji patikslino, kad prieš pat mylimojo sušaudymą ji automobilyje miegojusi ant D. Bugavičius peties, o prabudusi pamatė artėjantį žudiką. Jis ėjo ištiesęs į priekį ginklą, kelis kartus šovė.

„Vizualizacijos tikrai nepamiršiu gyvenime. Po antro šūvio pasilenkiau, sakiau, kad spaustų „gazą“ ir važiuotų iš čia, bet jis nereagavo“, – prisiminė V. Jakutienė.

Nukentėjusiąja pripažinta moteris prisiminė, jog pareigūnai jai davė atpažinti keliolika nuotraukų, iš kurių ji nurodė du panašiausius žmones. Tai įvyko nuo nusikaltimo praėjus porai metų. Moteris teigė, jog žudiko veidas jai taip aiškiai įstrigęs atmintyje, jog galinti atpažinimo procedūrą pakartoti ir šiandien. Paklausta, ar D. Bugavičių sušaudęs žmogus šiuo metu yra teismo salėje, ji nurodė vieną teisiamųjų – A. Grabbi bei patikslino, kad jis panašiausias iš kitų dviejų teisiamųjų.

Nukentėjusiais byloje pripažinti D. Bugavičiaus tėvai ir velionio draugė, jo dukters motina V. Jakutienė. Ji teismui pateikė tiek savo, tiek ir dukros vardu ieškinį, kurio suma – 1 mln. 854 tūkst. eurų. Velionio D. Bugavičiaus tėvas teisme pareiškė civilinio ieškinio neteiksiantis, o D. Bugavičiaus motinos ir brolio ieškinių suma – 600 tūkst. eurų.