Rugpjūčio 4 dieną nugriaudėjęs sprogimas sugriovė didelę miesto uosto ir aplinkinių teritorijų dalį, pražudė daugybę žmonių ir pagilino šalies ekonominę suirutę. Banko duomenimis, materialinė sprogimo žala svyruoja tarp 3,8-4,6 mlrd. dolerių, o ekonominė žala prilygsta 2,9-3,5 mlrd. dolerių.
Libano atsigavimui po nelaimės šiuo metu reikia nuo 605 iki 760 mln. dolerių skubios finansinės pagalbos, nurodoma Pasaulio banko „Skubiame žalos ir poreikių vertinime“, parengtame kartu su Jungtinėmis Tautomis (JT) ir Europos Sąjunga (ES).
Labiausiai paveikti ekonominiai sektoriai yra būsto, transporto ir kultūros paveldo, įskaitant religines ir archeologines vietas, nacionalinius paminklus, teatrus, archyvus ir bibliotekas, rodo tyrimo rezultatai.
Anot Pasaulio banko, be būtinybės iš karto gauti šimtų milijonų dolerių pagalbą, Libanas 2021 metais taip pat turės surinkti papildomą 1,18-1,46 mlrd. dolerių sumą.
Vyriausybės išlaidų prioritetai turėtų būti transportas, kultūriniai poreikiai ir būstas, nurodoma ataskaitoje.
Makroekonominiu lygiu, pažymėjo bankas, sprogimo padariniai bus juntami „ekonominio aktyvumo nuostoliais, kuriuos sukėlė fizinio kapitalo sunaikinimas“, taip pat „prekybos sutrikimais, lemsiančiais didesnes išorinės prekybos sandorių išlaidas, ir fiskalinių pajamų nuostoliais“.
Bankas prognozavo, kad Libano bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet sumenks dar 0,4 procentinio punkto ir papildomais 0,6 proc. 2021 metais.
Šalis dar prieš sprogimus susidūrė su gilia ekonomine krize, kurią dar labiau pagilino koronaviruso pandemija. Pasaulio bankas kiek anksčiau prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks 10,9 proc.
Sprogimai, banko teigimu, ne tik sukels smarkesnę recesiją, tačiau ir padidins skurdą, kuris jau paveikia 45 proc. šalies populiacijos.
Atsižvelgus į Libano finansinius sunkumus ir užsienio valiutos atsargų trūkumą, Beiruto atsigavimas visiškai priklausys nuo tarptautinės pagalbos ir privačių investicijų, nurodoma ataskaitoje.
Tam, kad būtų sukaupta pakankamai lėšų, valdžios pareigūnai turės sudaryti patikimą reformų programą, užkirsiančią kelią korupcijai ir susitelksiančią į šalies „elitą, monopolizavusį privačius ir viešuosius išteklius.“
