Kol savo šalies gaublyje nematęs Baltarusijos tironas grasina visiems, nepripažįstantiems jo nusipaišytos pergalės rinkimuose, atsakomosiomis sankcijomis, o Druskininkų poilsiautojus gąsdina Gožos poligone sprogdindamas iš Sovietų sąjungos paveldėtas surūdijusios karinės galybės atliekas, mes turime didesnių problemų – neišvengiamai artėja rugsėjo 1-oji.
Nors ir pažymėta kalendoriuje kaip Mokslo ir žinių diena, mokslo metų pradžia priartėjo netikėtai. Bent jau Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui, kurį Prezidentūra šią savaitę viešai nurašė, kaip beviltišką. Jeigu strateginius pokyčius švietimo sistemoje, kurių iš ministro tikėjosi, bet taip ir nesulaukė ne tik Gitanas Nausėda, bet ir visa pedagogų bei moksleivių tėvų bendruomenė, įgyvendins jau kitas ministras, o rekomendacijos saugotis COVID-19 mokykloms išdalintos pavėluotai, tai gal geriau išvis atšaukti 2020-2021 mokslo metus?
Susirinks vaikučiai kitą rudenį, sveiki ir stiprūs kaip agurkėliai, pailsėję, paūgėję, persirgę koronavirusu arba paskiepyti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės naują ministrą, kuris per pusmetį įgyvendins permainas ir tik aistroms nurimus bus galima kalbėti apie kažkokią švietimo kokybę. O šiemet vaikai galėtų pagrybauti, bulves nukasti, paskui, žiūrėk, ir Kalėdos, o po jų nebetoli pavasaris.
Tik nesakykite, kokia tai baisi našta tėvams, kaip jie vos ištvėrė nuosavus vaikus namuose kovą ir balandį. Netikiu, kad visi taip nekenčiate savo vaikų, kad tetrokštate kuo greičiau juos išgrūsti į mokyklą.
Metai be mokyklos, kuri pati nežino ką daro, bus puiki proga išmokyti to, ką milenialsų karta jau prarado. Uždarykite dulkių siurblį robotą į spintą ir duokite vaikui skudurą. Atjunkite indaplovę ir nupirkite kempinę. Norės valgyti – bulvės rūsyje, mėsa šaldiklyje, prieskoniai lentynoje, o filmukų, kaip iš jų pagaminti tokį patiekalą, kad, kol grįšite iš darbo, kvepėtų visa laiptinė, pilnas YouTobe. Gyvenantiems kaime ar nuosavuose namuose mokyklinio amžiaus vaiko ar paauglio klausimas „Ką man veikti?“ išvis sunkiai įsivaizduojamas, nes aplinkotvarkos ir žemės ūkio darbų ciklas nesibaigia ištisus metus.
Ekstremali situacija reiškia, kad ir vaikų teises prižiūrintys pareigūnai dirba nuotoliniu būdu, todėl nekaišios nosies pažiūrėti, kokio amžiaus vaikai lieka vieni namuose. Dabartinių pirmokų bendraamžiai Dzūkijoje prieš šimtą metų jau karves po velnių ir raganų pilnus raistus bei pamiškes be Google žemėlapių ganydavo, o mes bijome, kad likę vieni butuose vaikai išsigąs po svetainės sofa tūnančių pabaisų? Likti vienam su savo mintimis ar gera knyga – didžiausias džiaugsmas, kurį prisimenu iš vaikystės.
Kitos išeities tiesiog nėra, nes dabartinės ministerijos rekomendacijos ne tik pavėluotos, bet, kaip teigia daugelis patyrusių pedagogų, praktiškai negali būti įgyvendintos. Ypač didesnėse mokyklose, kur klasėse sėdi po tris dešimtis mokinių. Bėgiojantys iš vienos klasės į kitą mokytojai taps idealiais koronaviruso kurjeriais, o suvaldyti moksleivių srautus pertraukos metu nesugebėtų net Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai su šalmais ir skydais.
Ministras A. Monkevičius anądien pranešė, kad pamokų metu mokiniai galės būti be kaukių, bet privalės jas užsidėti, vos tik prasidės pertrauka. Tai gal pats ir pabandytų praktiškai sukontroliuoti vaikų būrį, kuriame, žiūrėk, jau kažkas nusismaukė kaukę ant smakro, kažkam nutrūko jos dirželis, kitas išvis pametė ir reikalauja naujos, visi juokiasi iš viruso grėsmės, ieško būdų tapti tvarkai nepaklūstančiais superherojais ir dar transliuoja visa tai internete.
O kiek laiko užtruks, kol švietimo valdininkai sugalvos, kad reikia kažkaip pažymėti savanoriškai nesitestavusius mokytojus? Pavyzdžiui, žvaigžde. Ne būtinai geltona ir ne būtinai šešiakampe.