„Padidėjo tokių kultūrų, kaip moliūgai, krapai, juodieji ir baltieji ridikai plotai. Moliūgų jau turime daugiau nei morkų, tik lentynose jų nesimato, nes jie auginami tik dėl išmokų“, – aiškina Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė.
Ji paaiškina ir kodėl toks šuolis – visi gviešiasi į susietąsias išmokas, padidinti ūkio ekonominės veiklos dydį ir gauti daugiau beakcizio dyzelino normą. Surinkus visas įmanomas išmokas LDAA duomenimis galima gauti virš 400 eurų ir apie 300 litrų beakcizio dyzelino.
„Schema paprasta. Pradraskai velėną, į kvadratinį metrą įmeti kelias moliūgo sėklas, kurias paskui nustelbia žolės ir deklaruoji, kad augini moliūgus. Rudenį užari ir kitais metais jų pridygsta savaime. Taip daroma ir su krapais“, – aiškina Z. Cironkienė ir sako, kad kaip daržoves deklaruoja ir augalus, skirtus dirvoms pagerinti.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atsiųstame komentare rašo, kad deklaruojami pasėlių plotai nuolat kinta, ne išimtis ir daržovių sektorius, todėl teigti, kad tam tikrų kultūrų plotų padidėjimas reiškia sukčiavimą, būtų ne visai tikslu. Nuolatos stebimos tendencijos ir, įžvelgus grėsmes, ministerija imasi veiksmų jų išvengti arba ištaisyti padėtį. Šią daržovių augintojų pastabą jau esame girdėję ir šiuo metu vertiname situaciją dėl galimų papildomų kontrolės mechanizmų rizikingiausiuose kultūrose.
LDAA asociacijos vadovė sako, kad nors plotai auga, prekinės produkcijos lentynose nėra, nes rinkoje prekių niekam nereikia. Jos skaičiavimu iš 700 ha moliūgų prekinės produkcijos tik apie 40 ha. Daugiau Lietuvai paprasčiausiai nereikia. Tokius laukus reikėtų tikrinti, nes yra reikalavimai pasėliams – negalima deklaruoti lauko, kur hektare žolėse slepiasi keli moliūgai ir už tai gauti pinigus – ir jų būtina laikytis.
ŽŪM patikslina šiuos skaičius: pareiškėjai, augindami daržoves atvirame grunte, be įprastos tiesioginių išmokų paramos (paramos suma kiekvienu atveju yra skirtinga), gali pretenduoti ir į papildomą susietąją paramą, kurios dydis 2019 m. siekė 280,64 eur/ha.
Numatoma, kad patvirtinus naująsias lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamas kuro normas, už daržovių auginimą norma sieks 306 litrų už ha.
„Palyginimui – lietuviškas morkas parduotuvių lentynose matome ištisus metus ir eksportuojame. Tačiau žmonės turi saugyklas, fasavimo įrangą. Moliūgų augintojai, deklaruodami milžiniškus kiekius, nieko to neturi. Jiems to nereikia, nes siekia tik išmokų, bet ne parduoti savo produkciją. Blogiausia, kad jie atima pinigus iš sąžiningų augintojų, nes daržovėms remti yra skirta atitinkama suma. Kuo daugiau deklaruojama pasėlių, tuo didesniam kiekiui pareiškėjų išdalinami pinigai ir prekiniai ūkiai gauna mažiau“, – pavyzdį pateikia Z. Cironkienė ir sako, kad planuoja kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, jog ateinančiais metais krapų ir moliūgų augintojams susietosios išmokos nebūtų mokamos ir didesnis beakcizio dyzelino kiekis nebūtų skiriamas.
Visgi ramiai susirinkti išmokas taip deklaravusiems pasėlius šiemet, panašu, neteks.
ŽŪM sako, jog kartu su administruojančiomis ir kontroliuojančiomis institucijomis kasmet vertina pasėlių deklaravimo rezultatus, gautus duomenis ir vyraujančias tendencijas. Atsižvelgiant į situaciją priimami ir papildomi kontrolės sprendimai, siekiant užkirsti kelią neteisėtam ES paramos įsisavinimui. Pavyzdžiui, praėjusiais metais dėmesys buvo sutelktas į vaisių ir uogų sektorių, kuriame įžvelgta galimų pažeidimų, o šiemet, įvertinus daržovių sektoriaus situaciją, planuojama priimti sprendimus, kurie užtikrins, kad susietoji parama už daržoves atiteks tiems, kas iš tiesų užsiima daržovių auginimu.
Palyginimui, paprasti vadinamieji sofos ūkininkai, kurie neįsigudrina deklaruoti pasėlių, tik pievas, iš savo žemės gauna kur kas mažiau pajamų.
ŽŪM suskaičiavo, kad 2019 m. sofos ūkininkais buvo galima pavadinti 16 809 žmones, kurie bendrai gavo virš 14 mln. Eur įvairių išmokų. Jie deklaravo beveik 78 tūkst. ha.
„Deklaruotų pasėlių plotai per keletą metų išaugo 3 proc. ir dėl to tiesioginės išmokos visiems ūkininkams sumažėjo. Sofos ūkininkai naudojasi proga gauti šias išmokas, tačiau galbūt jie laukia progos pelningai parduoti žemę, kurią pirko pigiau.
Juos priversti užsiimti prekine gamyba ar atimti paramą juridiškai neįmanoma. Jie prižiūri savo plotus, o tai ir yra viena iš tiesioginių išmokų funkcijų“, – detales aiškina Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas ir pripažįsta, kad „pažaboti“ šią žmonių kategoriją nepavyko nė vienai valdžiai, nors tuo užsiimti norėjo visi, iki dabartinio ministro Andriaus Palionio imtinai.
A. Gapšys sako, kad taip deklaruojant žemes žmogus gauna šiek tiek virš 100 eurų iš hektaro išmokų ir šiek tiek žymėto dyzelinio kuro. Tai bazinės išmokos.
Ūkininkas Gintautas Migonis sako, kad sofos ūkininkai išmokų gauna iki 200 eurų už hektarą, nes paprastai tokie plotai nederlingose žemėse, kurių niekas nesiima įdirbinėti, ir tai papildomai remiama. Iš kitos pusės, šie pinigai neduodami veltui. Darbas kuo toliau, tuo labiau brangsta.
Vienas hektaro nupjovimas kainuoja iki 50 eurų. Du kartai tai iki 100 eurų. Tiesa, regionuose dar galima rasti, kas pjauna pigiau. Jei negaunama papildoma parama, šios veiklos pelningumas labai menkas.
„Jei mes gauname 100 eurų per metus, tai, įvertinus finansinę grąžą, kuri turi būti bent 5 proc. per metus, sklypo vertė, kad jį dar vertėtų dirbti, turi būti ne didesnė kaip 2000 Eur.
Vadinasi, taip ūkininkauti verta tik nederlingose žemėse, kur grūdų ir taip niekas neaugina. Mes niekada sofos ūkininko, smulkinančio žolę, nepamatysime Kėdainiuose, nes ten už žemės nuomą mokama daugiau nei mokama parama“, – skaičius į lentynas dėlioja G. Migonis ir sako, kad uždraudus šias išmokas, prie parkų ir miškų matytume milžiniškus nešienaujamos žolės plotus. Visuomenei tai nepatiktų.
