Ciniškas požiūris diktuotų, kad Aliaksandro Lukašenkos išsilaikymas valdžioje vidutiniu laikotarpiu mums duos didelius pliusus. Su automatu bėgiojantis ir nuo rugsėjo pradžios, pasibaigus dabartinei kadencijai, būsiantis neprezidentas A. Lukašenka net savo elektorato akyse yra praradęs valdžios legitimumo aureolę.
Prasidėjo ilgas skausmingas erozijos laikotarpis. Erozijos, kai A. Lukašenka, galintis orientuotis tik į Kremlių, šalies piliečių akyse pradės asocijuotis su Kremliaus politika. Kaip ir Ukrainos atveju, Baltarusios piliečiams dabartinis protestas prieš esamą valdžią virs protestu prieš Kremlių.
Ilgametis A. Lukašenkos žaidimas Rusijos, Kinijos ir ES trikampyje baigiasi. Nė viena iš šių galių nenorės investuoti į santykius su valdžia, kuri nežinia kiek išsilaikys ir kurios parašai negalios tolesnėms valdžioms. Tai svarbu tiek Kremliui, nes niekais virsta pastangos judėti bendros valstybės link, tiek Kinijai, kuriai Baltarusia buvo tapusi ypač svarbiu Naujojo šilko kelio logistikos mazgu kelyje į Europos Sąjungą.
Savo ruožtu Vakarams tai suteikia didesnę manevro laisvę ir, svarbiausia, laiko tarpą, per kurį galima nusibrėžti tikslus ir priemones Baltarusioje.
Ilguoju laikotarpiu mūsų tikslas — užaugusi dominuojanti masė laisvai mąstančių, liberalias demokratines vertybes išpažįstančių piliečių. Tokia demokratinė erdvė Baltarusioje užtikrintų mūsų kaimynų ekonominį augimą, kuriant mums abiem naudingą ekonominį bendradarbiavimą, bei taptų demokratijos spaudimo priemone Maskvos autoritarizmo mechanizmui.
Viena didžiausių dabartinio Baltarusios režimo silpnybių yra išvalytas politinis laukas. Šalyje tiesiog nėra politinio diskurso, nes visa opozicija yra pakasta miškuose arba susodinta kalėjimuose. A. Lukašenka visada laikėsi pozicijos, jog bet kokia opozicija gali tapti grėsme jo valdžiai. Tačiau net autoritariniuose režimuose tu turi turėti bent jau diskurso regimybę, kabuki teatrą, nes tai suteikia skirtingoms piliečių grupėms politinio dalyvavimo galimybės pojūtį, leidžia išleisti garą.
Ankščiau ar vėliau kritus A. Lukašenkos valdžiai, šį tuščią politinį lauką turės užpildyti nauji žmonės. Įgyvendindami šį tikslą atsiremiame į vidutinio laikotarpio tikslus, pagrindinis kurių — jaunosios kartos švietimas. Lietuvos atveju Europos humanitarinis universitetas, remiamas Europos Sąjungos turėtų sulaukti visai kitokios kokybinės paramos ir dėmesio. Jis turi tapti ne tik naujo, demokratinio Baltarusios elito, tačiau ir viduriniosios klasės mąstymo ugdymo kalve.
Dažnas piktas komentuotojas šiomis dienomis tarsteli: „Ko mes ten kišamės, tai ne mūsų reikalas.“ Pirkdami kalio jodido tabletes, skirtas gyventojų apsaugai branduolinės avarijos Astravo atominėje elektrinėje atveju, rimtai pagalvokite, kiek demokratinė ir atvira Baltarusia yra „mūsų reikalas ir interesas“.