„Mūsų turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad įtakos šiam naujam šuoliui turėjo kelios socialinės grupės. Pirmoji – iki registracijos nedirbę žmonės – studentai, moksleiviai. Jų užsiregistravo 3022. Antroji – veiklą pagal verslo liudijimus vykdę asmenys – jų užregistruota 5019. Trečioji didesnė grupė – atleistųjų darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu – iš viso 488 žmonės“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Tuo pačiu metu fiksuojamas rekordiškai didelis laisvų darbo vietų skaičius. Rugpjūčio pradžioje buvo per 17 tūkst. neužimtų darbo vietų – daugiausiai nuo tada, kai buvo pradėta skelbti ši statistika. Be to, šią vasarą Lietuvoje į darbą priimamų žmonių skaičius yra gerokai didesnis, nei atleidžiamų.
O kokia darbo rinkos situacija kaimyninėse šalyse? Kaip Užimtumo tarnybą informavo jų kolegos Lenkijoje, nedarbo lygis šalyje yra 6,1 proc. Palyginti su 2019 metų vasara, šis rodiklis pakilo tik vienu procentiniu punktu. Pandemijos poveikį ekonomikai mažinantys paketai darbdaviams ir darbuotojams Lenkijoje daugiausiai susiję su mokesčių lengvatomis, subsidijomis ir mokėjimų atidėjimais.
Latvijoje nedarbo lygis rugpjūtį yra 8,4 procento. Sausį šis rodiklis buvo 6,2 proc. Pagal vyriausybės planą, šalyje iki gruodžio 31 dienos yra mokamos subsidijos darbdaviams.
Estijoje šis rodiklis rugpjūtį pasiekė 7,8 procento (metų pradžioje buvo 5,1 proc.). Kaip ir kitose kaimyninėse šalyse, pagrindinė ekonominės paramos priemonė Estijoje yra subsidijos darbdaviams, kurie atitinka kelis esminius kriterijus: yra netekę 50 proc. apyvartos ar pajamų (palyginti su praėjusių metų tais pačiais mėnesiais) ir sumažinę darbuotojų užimtumą 30 proc., o atlyginimus – 50 proc. Dėl subsidijų buvo galima kreiptis iki liepos 31 dienos.
