Su „Delfi“ susisiekęs vyras pasakojo, kad norimą automobilį išvydo skelbimų portale internete. Transporto priemonė jam patiko, tačiau pardavėjas paaiškino, kad ši – dar neatvežta į Lietuvą. Jeigu vyras jos nori, gali palikti avansą, o kai automobilis atsidurs Lietuvoje, sumokėti likusią sumą.
„Po kurio laiko pamėginus susisiekti su pardavėju jis nebeatsiliepė į skambučius, nebeatrašė į žinutes ir visiškai nutraukė kontaktus. Supratau, kad likau ir be avanso, ir be automobilio“, – apmaudo neslėpė „Delfi“ skaitytojas.
Jis pasakojo, kad kreipėsi ir į policijos pareigūnus, informavo šiuos apie sukčiavimą, tačiau, vyro žodžiais tariant, pareigūnai su tyrimu neskuba, o jo taip norėto automobilio skelbimas ir toliau yra internete, tad, anot pašnekovo, sukčius ir toliau gali sėkmingai apgaudinėti kitus potencialius pirkėjus.
Avanso sukčiai prašo dažniausiai
Kaip „Delfi“ teigė Lietuvos Policijos departamento Komunikacijos skyriaus specialistai, sukčiavimas, kai prašoma avanso neretai už pigiau nei rinkos kaina parduodamą prekę, vienas dažniausių, su kuriuo tenka susidurti. Visgi avansiniai sukčiavimai, susiję su parduodamais automobiliais, nėra dažnai pasitaikantys. Pavyzdžiui, pernai nuo sausio iki liepos dėl tokių atvejų į policiją buvo kreiptasi 46 kartus, šiemet per tą patį laikotarpį – jau 40 kartų.
Būdų, padedančių apsisaugoti nuo tokių pardavėjų, nėra. Anot policijos pareigūnų, vienas svarbiausių patarimų – kritiškai vertinti pasiūlymus, ypač tokius, kai siūlomos prekės ar paslaugos už mažesnę nei rinkos kainą, mat sukčiai neretai naudojasi žmonių noru įsigyti pirkinį kuo pigiau.
„Taip pat patartina nesiųsti avanso asmenims, kurių nepažįstate. Jeigu pirkėjui nėra galimybės kartu su pardavėju iš karto patikrinti automobilio „Regitroje“, patariama įsitikinti pardavėjo autentiškumu, tai yra, paprašyti pateikti oficialius pardavėjo duomenis, o jei tai fizinis asmuo – asmens dokumentą“, – komentavo Policijos departamento pareigūnai.
Jie patarė išsisaugoti ir pateiktų duomenų kopiją, ir visus įmanomus pardavėjo kontaktinius duomenis, skelbimų apie automobilį ekrano nuotraukas. Be to, pareigūnai perspėjo, kad gali pasitaikyti ir atvejų, kai parduodamas automobilis buvo pavogtas, nesumokėti mokesčiai ar muitai.
„Paaiškėjus tokiems faktams, pirkėjas gali susidurti su dideliais nemalonumais, mat nebus laikoma, kad automobilį jis įgijo sąžiningai“, – pabrėžė specialistai.
Gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė
Anot pareigūnų, tiriant sukčiavimus, kiekvieno atvejo tyrimas gali vykti skirtingai, mat tai priklauso nuo įvairių aplinkybių ir padarytos žalos dydžio. Šie du veiksniai lemia, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar administracinio nusižengimo tyrimas.
Už sukčiavimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį. Priklausomai nuo sukčiavimo aplinkybių, kaltininkui gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 8 metų.
Už smulkų sukčiavimą, kai apgaulės būdu išviliojama pinigų suma nesiekia 117 eurų, numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 str. Už tokį administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 90 iki 400 eurų.
Dažniausiai prašo 200 eurų
Matas Buzelis, transporto skelbimų platformos „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas, pasakojo, kad retkarčiais tenka susidurti su atvejais, kai skelbimas įkeliamas ne norint parduoti transporto priemonę, o pasipelnyti iš susidomėjusių pirkėjų renkant avansinius mokėjimus.
„Dažniausiai tokius atvejus pastebi mūsų klientų aptarnavimo specialistai ir paprasčiausiai neleidžia tokiems skelbimams patekti į eterį. Didesnė problema yra su platformomis, kuriose skelbimai nėra moderuojami ar tikrinami“, – kalbėjo žinovas.
Jo žodžiais, nukentėjusių ir į skelbimų portalą besikreipusių asmenų patirtis rodo, kad dažniausiai sukčiai prašo iš anksto sumokėti iki 200 eurų dydžio avansinį mokestį.
Kaip atpažinti sukčius?
Anot M. Buzelio, pirmasis požymis, išduodantis, kad galbūt pardavėju neverta pasitikėti, yra įtartinas bendravimas ir prašymas sumokėti avansą. Ypač, jei bendraujant susidaro įspūdis, kad pardavėjui norisi parduoti ne automobilį, o tiesiog susirinkti avansą.
„Skubus bendravimas ir argumentai apie pirkti automobilio atvažiuojančią minią žmonių gali išduoti, kad pirkėjui reikia tiesiog neskubėti ir palaukti kito pasiūlymo“, – tikino pašnekovas.
Jis patarė atkreipti dėmesį ir į parduodamo automobilio pateikimą: nuotraukas, aprašymą, kainą. Pasak jo, vertėtų suprasti, kad pigių ir labai gerų automobilių paprasčiausiai nebūna, o jei ir pasitaiko – tai labiau išimtis, o ne taisyklė.
„Visada pirkėjams rekomenduojame automobilį pirmiausiai apžiūrėti gyvai, kruopščiai įvertinti jo būklę ir tik tada tartis dėl atsiskaitymo ar finansavimo būdų. Kai kurie pardavėjai gali stebėtis, jog pirkėjai nori tikrinti 20 metų senumo automobilį. Tačiau pirkėjo pasirinkimas: pirkti katę maiše ar bent truputį pasidomėti apie perkamos transporto priemonės būklę. Tai padės susidaryti biudžeto planą – kiek ir kada investuoti į remontą, priežiūrą“, – pabrėžė žinovas.
Jis pritarė policijos pareigūnams, kad jeigu jau sutinkama mokėti avansą, reikėtų jį mokėti tik tuo atveju, jei pardavėjas, nesvarbu, ar tai įmonė, ar asmuo, žinomas bei rekomenduojamas kitų pirkėjų.
