Ir nors kai kurios vyriausybės svarsto galimybes pratęsti darbo vietas apsaugančias priverstinių nemokamų atostogų programas, vasaros pabaiga ir artėjanti mokslų metų pradžia yra itin svarbus metas įmonėms įvertinti paklausą, biudžetus ir darbuotojų skaičių likusiais ir ateinančiais 2021 metais.
Laikinojo įdarbinimo agentūros, kurios parenka darbuotojus darbdaviams, sako, kad artimiausiu metu turėtų paaiškėti, ar Europos šalims pavyks ir toliau išvengti sparčiai augančio nedarbo, koks fiksuojamas Jungtinėse Valstijose. Perspektyva toli gražu nedžiugina.
Nors valstybinė parama padėjo tokioms šalims kaip Vokietija, Prancūzija ir net Jungtinė Karalystė, dalis šios programos greit nustos galiojusi. Tuo pat metu pradinis pokarantininis ekonominis atsigavimas jau rodo silpimo ženklų ir kai kuriems sektoriams tenka imtis ilgalaikių pertvarkų, o tai neišvengiamai reiškia, kad teks kardinaliai peržiūrėti verslo modelius ir personalo komplektavimą.
„Rugsėjį bus matyti, kaip atrodys užsakymų portfelis“, leisiantis prognozuoti situaciją iki metų pabaigos, sakė Alainas Dehaze‘as, personalo formavimo milžinės „Adecco-Group AG“, vienos iš didžiausių pasaulyje personalo komplektavimo bendrovių, generalinis direktorius. – Mūsų prognozėmis, nedarbas didės, nes kai kurios pramonės struktūriškai nukentėjo.“
Žmogiškųjų išteklių įmonės „Ranstad“ generalinis direktorius taip pat laikosi nuomonės, kad rugsėjį „greičiausiai išryškės likusių metų tendencija.“
Net vykdant didelio masto priverstinių atostogų programas, darbo rinka jau patyrė skaudų smūgį. Beveik pusę darbo vietų – penkis milijonus, – sukurtų nuo pastarosios recesijos laikų, jau nurėžė pandemija. Po 12 proc. nuosmukio antrąjį metų ketvirtį, šiuo metu jaučiamas ekonominis atsigavimas, bet baiminamasi, kad jis netrukus išsikvėps ir bus prarasta dar daugiau darbo vietų.
„Ryanair Holdings Plc.“ savo pavyzdžiu iliustruoja, koks netolygus gali būti atsigavimas. Vos kelias savaites didinusi skrydžių apimtis, didžiausia Europos pigių skrydžių vežėja drastiškai sumažino pajėgumus rugsėjo-spalio mėnesių laikotarpiu, nes naujai įvestos karantino priemonės atgrasė žmones nuo užsienio kelionių rezervavimo.
Nors nedarbas Jungtinėse Valstijose jau šovė į dviženklio skaičius lygį, Europoje šis rodiklis kol kas atrodo geresnis, visų pirma dėl vykdomos priverstinių atostogų programos. Bet tokia tendencija ilgai netruks. Kaip prognozuojama „Bloomberg“ apžvalgoje, euro zonoje nedarbas iki šių metų pabaigos sieks beveik 10 proc., ir ne tik labai nežymiai pagerės 2021 metais.
Kai „sutrumpinto darbo schemos nustos galiojusios, graži pasaka vargu ar turės tęsinį“, šią savaitę savo ataskaitoje rašė „ING Group“ ekonomistai Carstenas Brzeskis, Bertas Colijnas ir Carlas Cocuzzo‘as.
Jie taip pat pažymėjo, kad nors šios programos veikia per cikliškus sukrėtimus – tokius kaip karantinai, – jos bus mažiau veiksmingos toms pramonėms, kuriose vykdoma restruktūrizacija. Čia turimas galvoje automobilių sektorius, kuris jau ir taip kardinaliai pertvarkomas, pereinant nuo vidaus degimo variklių prie elektrinių. Turizmas ir verslo kelionės gali nesulaukti visiško atsigavimo nuo viruso pandemijos metų metus.
„Viešbučių verslas, renginiai, mažmeninė prekyba – visos šios sritys atsigaus, jei nuostoliai susiję vienareikšmiškai su COVID, – liepą kalbėjo „Randstad“ generalinis direktorius Jacquesas Van Den Broekas. – Bet oro linijos, kelionės, automobiliai - tai sektoriai, kuriuos bus itin svarbu „atrasti iš naujo“.
