Nuo liepos 1 dienos įsigaliojusiame įstatyme nurodoma, kad socialinių įmonių veiklos tikslas yra įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius darbingo amžiaus asmenis, kurių darbingumas sumažėjo dėl negalios, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti jų socialinę atskirtį.
Kaip „Delfi“ paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, socialinių įmonių vadovai didžiausią dėmesį turėtų skirti didžiausią ir vidutinę negalią turinčių bedarbių įdarbinimui.
„Jų galimybės atviroje darbo rinkoje yra labiausiai ribotos dėl negalios sunkumo. Šiuo atveju norėtume pastebėti, kad žvelgiame iš negalią turinčio darbuotojo perspektyvos ir valstybės parama iš esmės yra orientuota į darbuotoją, kad mokant subsidiją toks asmuo taptų patrauklesnis darbo rinkoje“, – rašoma pateiktame komentare.
Griežtesni reikalavimai
Ministerijos atstovai dar sakė, kad iki šiol socialinėse įmonėse vyravo praktika dažniau įdarbinti asmenis su lengvesne negalia. Nuo liepos 1 dienos tai turėtų keistis, nes sugriežtėjo neįgalių darbuotojų santykio reikalavimas.
Anksčiau ne mažiau nei 40 proc. darbuotojų turėjo būti neįgalieji, vyresni kaip 50 metų arba ilgalaikiai bedarbiai. Po liepos 1 dienos neįgalieji turi sudaryti ne mažiau nei pusę, o iš jų ne mažiau nei 40 proc. – žmonės, turintys sunkų ar vidutinį neįgalumą arba neviršijantį 40 proc. darbingumą. Arba, iš šių 40 proc. bent 10 proc. turi sudaryti žmonės, kuriems nustatytas 25 proc. darbingumas ar sunkus neįgalumas.
Yra ir daugiau pokyčių. Iki liepos 1 dienos Lietuvoje buvo dviejų rūšių socialinės įmonės: tiesiog socialinės ir neįgaliųjų socialinės. Po liepos 1 dienos neįgaliųjų socialinės įmonės statuso nebeliko.
Iki liepos 1 dienos buvo remiami ne tik neįgalūs, bet ir vyresni kaip 50 metų asmenys, pensininkai, ilgalaikiai bedarbiai. Pasibaigus ekstremaliai situacijai, remiami tik neįgalūs darbingo amžiaus socialinių įmonių darbuotojai.
Taip pat padidintas minimalaus darbuotojų skaičiaus reikalavimas. Iki liepos 1 dienos riba buvo 4, o po liepos 1 dienos įmonėje turi dirbti ne mažiau nei 6 neįgalūs darbuotojai.
Iki liepos 1 dienos vienas neįgalusis turėjo dirbti ne mažiau nei 80 darbo valandų per mėnesį. Dabar neįgaliųjų darbuotojų darbo laikas per mėnesį turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. įmonės darbuotojų darbo laiko.
Šiuo metu socialinės įmonės iš neremtinos veiklos gali gauti ne daugiau nei 15 proc. pajamų. Anksčiau riba siekė 20 proc.
Taip pat atsirado sąlyga, kai neįgalieji remiami tik tada, kai nedirba pagal kitą darbo sutartį ar savarankiškai.
Seimas socialinių įmonių savininkus taip pat įpareigojo reinvestuoti ne mažiau kaip 75 proc. pelno.
Gauna subsidijų
Kaip žinia, socialinės įmonės iš valstybės gauna pagalbą darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti, neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms pritaikyti, tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti.
Tokia sistema kritikuojama dėl to, kad valstybės skiriama pagalba atitenka tik socialinėse įmonėse dirbantiems neįgaliesiems, o dirbantieji kitur jos negauna.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žmonių su negalia, iš kurių beveik 159 tūkst. darbingo amžiaus.
Seime priiminėjant naujausias Socialinių įmonių įstatymo pataisas, parlamentarė Gintarė Skaistė pastebėjo, kad socialinėse įmonėse dirba vos 4 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų, atviroje darbo rinkoje – 26 proc., o likę niekur nedirba.
„Mūsų skiriama parama, tai yra 30 mln. eurų, skiriama būtent tiems 4 proc., o likusiems tenka 3 mln. eurų Užimtumo fonde“, – teigė G. Skaistė.
Skaičius mažėja
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė „Delfi“ informavo, kad šių metų sausio 1 dieną iš viso šalyje buvo 173 socialinės įmonės, iš jų – 54 neįgaliųjų socialinės įmonės ir 119 socialinių įmonių.
„Nuo metų pradžios 24 įmonėms panaikintas socialinių įmonių statusas, iš jų – 6 neįgaliųjų socialinių įmonėms“, – sakė ji.
Šiuo metu veikia 149 socialinės įmonės. Visą jų sąrašą galima pamatyti lentelėje.
Nustato pažeidimų
Tai, kaip socialinės įmonės laikosi reikalavimų, prižiūri Valstybinės darbo inspekcija.
Šiemet inspekcija iš visų planine tvarka suplanuotų socialinių įmonių tikrinimų, patikrino 19 tokių įmonių, iš kurių 16 proc. nustatyti šie pažeidimai (pasidalinę per pusę).
„Tai – darbo teisės pažeidimai: dėl lengvatų ir garantijų neįgaliesiems, dėl darbo užmokesčio.
Ir darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimai: dėl darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų“, – informavo inspekcija.
Kritikuoja dėl diskriminacijos
Neįgaliųjų įdarbinimo sistemą Lietuvoje daug metų kritikuoja Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF).
Pavyzdžiui, 2020 metų liepos 8 dienos rašte prezidentui Gitanui Nausėdai pastebima, kad įsigaliojus naujausiems Socialinių įmonių įstatymo pakeitimams, įsigaliojo dar didesnė diskriminacija žmonių su negalia atžvilgiu.
„Tų kurie dirba socialinėse įmonėse, socialinės įmonės statuso neturinčiose įmonėse arba kurie lanko dienos centrus, kada nei subsidija, nei pagalba įsidarbinti ir gauti darbines pajamas neteikiama“, – rašoma dokumente.
Pastebima, kad įstatyme įvedus Tarptautinės funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijos (TFK) kodus, remiamasi išskirtinai medicininiu kriterijumi, kuomet nėra vertinamos individualios žmonių su negalia galimybės ir neužtikrinama jiems reikiama pagalba.
„Be to, įstatymiškai sukuriama diskriminuojanti situacija tokių pat žmonių (su tokiais pat TFK kodais) atžvilgiu, kurie dirba paprastose įmonėse, t. y. ne socialinėse įmonėse.
Tokia nuostata pažeidžia žmonių su negalia lygiateisiškumo principą, taikomą visiems teisės aktams, pozicijoms ir nuostatoms. Pavyzdžiui, žmonės su regos ar klausos negalia, dirbdami subsidijuojamoje darbo vietoje pagal Užimtumo įstatymą liks remiami trumpiau, negu socialinėse įmonėse dirbantys“, – paaiškina raštą parengusi LNF atstovė Henrika Varnienė.
Dokumente dar pažymima, kad paramos intensyvumas neįgaliojo subsidijai negali skirtis nuo to, kurioje įmonėje žmonės su negalia dirba, ar paprastoje įmonėje, ar socialinėje.
„Todėl nuosekliai laikomės pozicijos, kad parama dėl negalios turi būti suvienodinta – tiek Užimtumo, tiek Socialinių įmonių įstatymuose ir tokiu būdu būtų užtikrintas lygiateisiškumas visiems asmenims su negalia per subsidiją“, – teigiama jame.
H. Varnienė dar pastebi, jog abu įstatymai numato skirtingus subsidijų intensyvumus tam pačiam tokios pat negalios žmogui, vadinasi šie įstatymai tiesiog yra nelogiški ir prieštaringi.
„Tuo pačiu demonstruojamas ydingas požiūris į valstybės biudžeto pinigus ir jų panaudojimą, kurie turėtų būti skiriami ir investuojami atsakingai, pasveriant ir pamatuojant būtinumą ir išlaikant lygiateisiškumo principą visiems neįgaliesiems“, – sakė ji.
Apie įstatymų nuostatų suvienodinimą yra pasisakiusi ir Valstybės kontrolė. LNF G. Nausėdos prašo inicijuoti žmones su negalia diskriminuojančių įstatymų pakeitimus.
„Raginame prezidentą inicijuoti įstatymų projektus ir užtikrinti, kad žmonės su negalia turėtų vienodas įsidarbinimo, darbo vietos pritaikymo ir kitas sąlygas nepriklausomai nuo to, pagal kokį iš minėtų įstatymų jie yra įdarbinti/užimti.
Pabrėžiame, kad vadovaujantis Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijomis Lietuva turi imtis žmonių su negalia įdarbinimo reformos, nebefinansuojant socialinių įmonių, o žmonėms su negalia turi būti užtikrinamas užimtumas bei pagalba bet kokioje įmonėje“, – dėstoma dokumente.
LNF jungia 15 organizacijų, kurios drauge atstovauja apie 300 tūkst. žmonių su negalia, jų šeimų ir negalios situacijoje atsidūrusiųjų interesams.
