„Kol kas sunerimti tikrai neverta, bet augantis nedarbas rodo visų pirma tai, kad sunkiau atsigauna smulkieji verslininkai, nes būtent jie šiuo metu registruojasi daugiau negu įprasta, taip pat turėję labai smulkius verslus žmonės regionuose, kuriems net ir su valstybės parama sunkiau grįžti į prieš karantiną buvusį laikotarpį, taip pat registruojasi ir studentai toliau, bet jie nesudaro labai didelės dalies, ir niekur nedirbę asmenys dvejus ir daugiau metų“, – BNS komentavo I. Balnanosienė.
Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc., nedirbo 221 tūkst. gyventojų, tuo metu dabar darbo neturinčiųjų yra 229,3 tūkst., pranešė tarnyba.
Jos duomenimis, darbo pasiūlos augimui šią vasarą įtakos turi karantino ir ekstremalios situacijos apribota įmonių veikla, kai darbuotojai nedirbo arba buvo atleisti. Nedarbą skatino ir darbo paieškos išmokos.
„Aišku, valstybės parama ir darbo paieškos išmoka taip pat turi įtakos padidėjusiai registracijai neaktyvių Lietuvoje iki šiol buvusių žmonių“, – teigia I. Balnanosienė.
Pasak jos, vasarą įprasti dažnesni svyravimai darbo rinkoje.
„Sunerimti tikrai dar nėra dėl ko, tokia tendencija yra įprasta ir svyravimai dažnesni darbo rinkoje yra įprasti vasaros laikotarpiu, dėl to kad labai daug yra sezoninių, terminuotų darbų, o rudenį arba keičiasi profilis, arba apimtys sumažėja. Šiemet nedarbo augimo tempas yra žymiai spartesnis dėl karantininės situacijos“, – komentavo Užimtumo tarnybos vadovė.
Jos teigimu, iki rudens nedarbas augs, bus ir svyravimų, o metų pabaigoje nedarbas gali siekti 13,5-15 procentų.
„Optimistiniu scenarijumi galvoju, kad nedarbas ir situacija darbo rinkoje gali stabilizuotis kitų metų pradžioje, bet optimistiniu scenarijumi tikiuosi kad nedarbas metų pabaigoje neišaugs ir nebus didesnis nei 13,5 procento. Pesimistiniu scenarijumi gali būti ir 15 procentų, jeigu kils antroji banga ir jeigu verslai bus priversti vėl stabdyti savo veiklos apimtis“, – kalbėjo I. Balnanosienė.