Prabėgus dešimtmečiui, niekam nekyla abejonių, kad šį dviejų aukštųjų mokyklų susivienijimą galima vadinti vienu sėkmingiausių Lietuvoje.
Susijungimo sutartį 2010-aisiais pasirašė tuomečiai vadovai profesoriai Remigijus Žaliūnas (kaip KMU rektorius) ir Henrikas Žilinskas (kaip LVA rektorius). Pradėjus funkcionuoti naujajam universitetui, išrinkti Senatas, Taryba, surengti rektoriaus rinkimai. R. Žaliūnas išrinktas LSMU rektoriumi, H. Žilinskas – Tarybos pirmininko pavaduotoju. Pasak jų, ruošiantis susijungimui nuotaikų būta įvairių.
„Viena vertus, dominavo ryžtas, entuziazmas ir argumentai, grįsti siekiu ne kažką kopijuoti, o kurti naują sveikatos mokslų universitetą. Kita vertus, dalis bendruomenės priešinosi jungimosi procesui, ypač – neakademinių padalinių vadovai ir kai kurie tuometiniai Kauno klinikų vadovai. Jiems buvo daugiausiai nerimo dėl ateities. O daugelis tų, kurie vykdė mokslinę veiklą, studijas, užsiėmė klinikine ir praktine veikla, susijungimui pritarė“, – prisiminė R. Žaliūnas.
Anot H. Žilinsko, LVA nuo pat įkūrimo buvo konkrečių žemiškų specialybių – veterinarijos ir gyvulininkystės specialistų – ruošimo vieta. Viena mažesnių šalies aukštųjų mokyklų neturėjo daug žmogiškųjų resursų, jautėsi tarptautinės patirties stygius. Todėl ir pradėta vertinti galimo susijungimo variantus, kurie padėtų ne gelbėtis, o stiprėti abiem tame procese dalyvaujančioms aukštosioms mokykloms.
„Veterinarinės medicinos studijų programa buvo stipri ir patraukli, netrūko studentų, tačiau studijuojančių užsieniečių neturėjome, – pasakojo buvęs LVA rektorius. – Reikėjo dar labiau sustiprinti studentų paruošimo lygį, parengti tarptautinių studijų programas. Žemės ūkio nuosavybės ir gamybos struktūros pokyčiai vertė galvoti apie gyvulininkystės specialistų ruošimo pertvarką. Taigi, reikėjo sprendimo.“
H. Žilinskas priminė, kad dėl galimo jungimosi buvo kalbėta ir su Vytauto Didžiojo universitetu, tuometine Lietuvos žemės ūkio akademija bei su KMU. Vis dėlto diskutuojant KMU ir LVA vadovams, rasta daugiausiai bendrumų.
Universitetų jungimąsi skatino ir Švietimo ir mokslo ministerija, Vyriausybės skiriamos Europos Sąjungos lėšos integracijai, kurias buvo galima panaudoti gerinant abiejų aukštųjų mokyklų studijų bazes. Su akademine bendruomene kalbėta atvirai, žinoma, buvo ir abejonių, ir baimių, ir nesutinkančiųjų, tačiau sprendimas priimtas bendru sutarimu. Abiejų aukštųjų mokyklų bendruomenės vertino savo istoriją, akademinį paveldą, nenorėjo prarasti savasties. Dėl šio paveldo išsaugojimo ir tęstinumo bendruomenėse kilo daugiausiai diskusijų.
Siekiant visa tai išsaugoti, nuspręsta, kad įsteigus LSMU, bus išsaugotas dviejų lygiaverčių akademijų modelis – Medicinos akademija (MA) ir Veterinarijos akademija (VA) kaip atskiri to paties universiteto struktūriniai padaliniai. Mokslo, studijų ir klinikinės veiklos ašimi tapo žmogaus ir gyvūno sveikata.
Akivaizdu, kad susijungimas išėjo į naudą abiem aukštosioms mokykloms. Prof. R. Žaliūno teigimu, jungėsi dvi stiprios ir lygiavertės aukštosios mokyklos, kurių bendruomenės buvo subrendusios drauge eiti pažangos keliu.
„Dar prieš jungimąsi įgyta tam tikra patirtis, integruoti šeši mokslo institutai, o KMU buvo didžiausios Lietuvos universitetinės ligoninės Kauno klinikų dalininkas. Labai svarbi prielaida jungimuisi buvo abiejų aukštųjų mokyklų Senato, Tarybos ir abiejų rektorių sutarimas dėl naujojo universiteto steigimo, jo pavadinimo, struktūros ir statuto. Kuriant naują universitetą, labiausiai pasiteisino mokslo, studijų ir klinikinės praktikos vienovės principo įgyvendinimas. Tiek telkiant žmogiškuosius išteklius, tiek plėtojant universiteto infrastruktūrą bei diegiant pačias moderniausias studijų, mokslo bei ligų diagnostikos ir gydymo technologijas“, – priminė R. Žaliūnas, dar pabrėždamas, kad ne mažiau svarbus veiksnys buvo tuometinės valdžios institucijų dėmesys šiam jungimuisi. Tam sukurta teisinė bazė, naujiems projektams skirtas finansavimas.
Prof. H. Žilinsko nuomone, susijungimas išplėtė universiteto profesinių studijų gamą. „Veterinarijos akademija pasinaudojo dar KMU sukaupta tarptautinių studijų organizavimo patirtimi. Tai leido per gana trumpą laiką Veterinarinės medicinos studijų programą padaryti patrauklią daugelio Europos Sąjungos (ir tokių, kaip Vokietija, Austrija, Švedija) bei kitų pasaulio valstybių absolventams. Šiandien LSMU studijų programos reitinguojamos tarp stipriausių šalyje, Veterinarinė medicina papuola į populiariausių studijų programų dešimtuką šalyje, atsigauna ir gyvūnų mokslo poreikis, stiprėja naujos maisto mokslo studijų programos“, – teigiamus pokyčius vardijo profesorius.
Anot prof. R. Žaliūno, jei ne susijungimas, nepavyktų pritraukti tiek jaunuolių iš užsienio. Šiuo metu apie 20 proc. visų studijuojančiųjų LSMU yra užsienio šalių atstovai. Didžioji dalis – iš Izraelio, Švedijos, Vokietijos.
„Nebūtų pavykę ir tokiu lygiu išplėtoti mokslo, studijų ir klinikinės bazės, pastatyti Farmacijos, Visuomenės sveikatos, Slaugos fakultetų, Biologinių tyrimų centro, Beglobių gyvūnų centro. Nebūtų taip išplėtota infrastruktūra – įsigytas gama peilis, įgyvendinti tokie socialiniai projektai kaip LSMU gimnazija, pradinė mokykla ir darželis, Emanuelio Levino centras ir kiti, kuriems pavyko gauti finansavimą po dviejų aukštųjų mokyklų susijungimo. Iš tam skirtų lėšų sutvarkyta universiteto studijų aplinka tapo šiuolaikiškesnė“, – teigė LSMU rektorius R. Žaliūnas.
Prof. H. Žilinskas viliasi, kad ir ateityje tęsis tolesnio kokybinio tvirtėjimo metas, o LSMU VA taps pripažintu veterinarijos, gyvūnų ir maisto studijų ir mokslo centru su išplėtotomis tarptautinėmis studijų programomis.
„Ypač mums svarbu stiprinti klinikines bazes, jas aprūpinti modernia šiuolaikine aparatūra. Pasiruošta naujos Smulkių gyvūnų klinikos statybai, tam Kauno miesto savivaldybė skyrė atskirą sklypą. Reikia sprendimo Stambių gyvūnų klinikinės bazės išplėtimui, kadangi esame vieninteliai, kurie ruošiame šios srities specialistus, vykdome mokslinius darbus. Manytume, jog atsakingos valstybės institucijos turėtų daugiau dėmesio skirti sprendžiant tokias strategines atskirų šakų problemas. Tuo pačiu čia išryškėja mūsų konsolidacijos privalumai, – universitetas pajėgus savo lėšomis stabilizuoti, kompensuoti atskirų studijų programų ar materialinės bazės sprendinių finansavimą visoje veiklos plotmėje“, – sakė prof. G. Žilinskas.
Neabejojama, kad po dešimtmečio LSMU bus dar labiau matomas Europoje ir pasaulyje, taps dar didesniu rytdienos talentų traukos centru.
„Teks įgyvendinti šio šimtmečio projektus, kuriems jau skirtas finansavimas. Keletas jų – tai Branduolių tyrimo centro, Odontologijos fakulteto, modulinės studijų ir klinikinės praktikos infrastruktūros kūrimas ir kiti. Žinoma, dar teks rengti naujus projektus, atliepiančius ateities mokslo, studijų ir klinikinės praktikos pažangą. Ir idėjas šiems projektams generuos jauni žmonės“, – įsitikinęs LSMU rektorius prof. R. Žaliūnas.