Ar teiginiai, esą, S. Cichanouskaja susijusi su oficialiąja Maskva, teisingi, ar galima teigti, kad Kremlius tikrai jai ištiesė ranką politinės karjeros skrydžiui, ir kas bruka naratyvą, esą, Lukašenka – stabilumo regione garantas Vakarams? Ieškant atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ru.delfi.lt pasikalbėjo su žurnalistu, projekto „Belarus Security Blog“ analitiku ir nacionalinio saugumo ekspertu Dmitrijumi Mickievičiumi.
– Buvęs Lietuvos žvalgybos vadas teigia, kad Cichanouskaja gali būti glaudžiai susijusi su Rusija, todėl sprendimas priglausti ją Lietuvoje buvo skubotas. Kaip jūs vertinate tokią nuomonę?
– Jeigu tokio aukšto lygio asmenys tiki tokiu melu ir mano, kad už visko, kas vyksta, stovi Putinas, tai išduoda jų kompetencijos stygių ir absoliutų situacijos nesuvokimą. Kyla klausimas, kam jiems to reikia? Mačiau, kaip dirba Cichanouskajos štabas, stebėjau jų veiklą, todėl visas tas kalbas apie Cichanouskajos ryšius su Kremliumi galima vadinti pasakomis. Jeigu Maskva ir turėjo tokį planą, galima užtikrintai teigti, kad viskas pakrypo tikrai ne pagal planą.
Mano galva, Rusija klausimo apie kišimąsi net nesvarstė. Pagrindinis Kremliaus tikslas – nusilpusi Baltarusija. Kremlius nenori suteikti Lukašenkai pagrindo Vakarams pareikšti, kad Rusijos Federacija deda didžiules pastangas, kad jis būtų nuvarytas nuo valdžios... Silpna Baltarusija ir maksimaliai nusilpęs Lukašenka patogūs Kremliui, tada su jais lengva derėtis, nes jėgos pozicija – rusų rankose. Šiandien Lukašenkos nebepalaiko dauguma, jo valdžia kliaujasi gauja galvažudžių.
– Kas vyksta Minsko gatvėse?
– Trečią naktį iš eilės vyko protestuotojų ir jėgos struktūrų susirėmimai, protestai tęsiasi ir toliau, nors naktį iš rugpjūčio 11 dienos į 12-ąją jie jau nebebuvo tokie masiniai, nes milicija uždarė visą miesto centrą – uždarytos visos metro stotys. Kai tik žmonės pabando burtis, juos pradeda žiauriai vaikyti, tačiau sulaikymai vyksta po vieną. Stovi milicijos transportas, stovi sunkvežimiai su vidaus pajėgų kariais ir ne tik... Sostinėje sutelktos itin gausios protestų vaikymo pajėgos. Susirinkti miesto centre praktiškai neįmanoma.
– Išvakarėse pasirodė informacijos, kad, gali būti, protestus padeda malšinti specialiosios pajėgos iš Rusijos Federacijos. Minsko gyventojai ir patys pastebėjo asmenų, vilkinčių uniformas su atpažįstamais skiriamaisiais ženklais. Ar ši informacija teisinga?
– Kol kas aš to nemačiau. Nemanau, kad ten Rusijos specialiosios pajėgos. Reikia suprasti štai ką: Baltarusijos ir Rusijos santykiai dar niekada nebuvo tokie prasti kaip dabar. Šioje situacijoje Lukašenka niekada gyvenime nepatikėtų Rusijos kariams malšinti protestus, o juo labiau – nepatikėtų jiems kokios nors operacijos šalies viduje. Rusijos ir Baltarusijos santykiai dar niekada nebuvo tokie prasti.
– Net ir nepaisant to, kad Vladimiras Putinas pasveikino Aleksandrą Lukašenką su pergale rinkimuose?
– Nieko stebėtino. Tai tik žodžiai, reikia pasidomėti, kas už jų slypi. Esu tikras, kad Putinas jį pasveikino vien tam, kad Lukašenka neturėtų progos pasiskųsti Vakarams, esą, Rusija Baltarusijoje inicijuoja protestus. Baltarusijos valdžia dėjo labai daug pastangų, kad sudarytų būtent tokį įspūdį. Europai bando parduoti versiją, kad Cichanouskaja – tai Rusijos projektas ir kad jį neva koordinuoja Kremlius.
– Ar teisingai suprantu: jūs rinkimų dieną pats stebėjote, kaip dirba Sviatlanos Cichanouskajos rinkimų štabas?
– Visiškai teisingai. Rugpjūčio 8-9 dienomis buvau per du žingsnius nuo Sviatlanos Cichanouskajos – tiesiogine to žodžio prasme. Jau tada sulaikymo grėsmė buvo labai reali, o aš buvau pats laimingiausias Baltarusijos žurnalistas, nes turėjau unikalią galimybę iš vidaus stebėti, kaip dirba jos štabas.
Esu kilęs iš Mozyriaus, o Cichanouskaja studijavo Mozyriaus pedagoginiame universitete. Cichanouskaja – labai paprastas žmogus, kuris niekada nebuvo politikas ir niekada apie tai net nemąstė. Kartu su Siarhejumi Cichanouskiu (buvusiu kandidatu prezidento rinkimuose, kuris šiuo metu sulaikytas ir yra kalėjime) augina du vaikus, vieno situacija sudėtinga. Tai labai sunku. Tai žmogus, kuriam šeima ir namai visada buvo ir bus pirmoje vietoje, nors gyvenimas ją ir privertė stoti į kovą.
Kitaip tariant, Cichanouskaja nepretenduoja ir nepretenduos į didelio politiko vaidmenį. Paklausta, ką mano apie dekomunizaciją, ji labai nuoširdžiai atsakė, jog nežino šios sąvokos reikšmės... Nepaisant to, ji laimėjo prezidento rinkimus ir pritraukė labai daug šalinininkų – ir viskas dėl to, kad ji labai tikra. Ji atvira ir atvirai prisipažįsta, jeigu ko nors nežino. Kodėl pasuko į politiką? Viskas dėl vyro, kurį įgrūdo į kalėjimą – tai buvo desperatiškas žingsnis.
– Kaip vertinate pareiškimus ir hipotezes, esą, Sviatlana Cichanouskaja – Kremliaus kandidatė?
– Buvau Cichanouskajos bute Minske – paprastas paprastų žmonių būstas. Balkone instrumentai, dėžės. Niekuo neišskirtiniai namai. Kremliaus kandidatai taip negyvena, arba Kremlius visai nuskurdo.
– Kada imtas vystyti šis naratyvas?
– Išsiaiškinkime: Baltarusijoje milicija turi kontroliuojamą „Telegram“ kanalą, pavadinimu „Žoltyje slivy“ – tai vieša paslaptis. Ten jie kompromituoja valdžiai nepalankius žmones. Dažniausiai ten prastos kokybės kompromituojanti informacija, bet faktai lieka faktais. Yra dar vienas „Telegram“ kanalas „Paparator“, kurį kuruoja Valstybinio saugumo komitetas. Komiteto žmonės dirba kokybiškiau – subtiliau nei milicija.
Tokia jų darbo specifika. Kitaip tariant, internete sutelkta pakankamai kontroliuojamų šaltinių, bandančių vienaip ar kitaip konkuruoti su neįtikėtinai populiariais opozicijos kanalais, kurių auditorija – šimtai tūkstančių.
Šiam tikslui buvo mobilizuota daug provyriausybinių ekspertų. Vieną akimirką visi jie, tarsi išgirdę komandą, pradėjo kalbėti, kad Cichanouskaja, Babarika, Cepkala – Kremliaus kandidatai. Svarbu suprasti, kad visas šis turinys skirtas ne vidaus, o užsienio rinkai. Pačioje Baltarusijoje jų nuomonė „menkai kam rūpi“, visi gerai supranta, ko jie siekia, iš kur kojos dygsta. Pirmiausia tai skirta užsienio auditorijai, Vakarų šalims, tai žinutė Europai, Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijos, noras jiems įteigti idėją, esą, jeigu nepalaikysite Lukašenkos, Baltarusiją valdys Putinas. Labai paprasta schema: jeigu ne Lukašenka, tuomet Putinas. Greičiausiai tai neturi nieko bendro su realybe.
Valdžia labai aktyviai suko šį naratyvą. Mano turimais duomenimis, įvyko susitikimas su Vakarų diplomatais, kuriems bandyta labai vaizdingai pateikti šią schemą. Kiek žinau, nepavyko.
Visus labai nustebino Lukašenkos spektaklis su Rusijos samdytais kariais iš „Vagner“. Visa tai atrodo labai prastai. Žinoma, Rusija to niekada nepamirš. Girdėjome, kaip Putinas pasveikino Lukašenką su pergale, bet pasižiūrėkite į kitų Rusijos politikų pasisakymus. Pirmasis Valstybės Dūmos Nepriklausomų valstybių sandraugos reikalų komiteto pavaduotojas Konstantinas Zatulinas, liberaldemokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis – jie viešai kritikavo Lukašenką. Esu tikras, kad per juos Vladimiras Vladimirovičius perduoda linkėjimų savo priešininkui Aleksandrui Grigorjevičiui. Dauguma žino seną gerą taisyklę: kas Putino galvoje, tas Žinirovskiui ant liežuvio. Pamatysim.
Dabar Putinas nesuinteresuotas viešai ir oficialiai kritikuoti Lukašenką, kad pastarasis nepasisuktų į Vakarų pusę. Akivaizdu, kad oficialioji Maskva nenori, kad Lukašenka duotų pagrindą kelti versiją, esą, protestus inspiravo Rusija.
– Kodėl Cichanouskaja išvyko būtent į Lietuvą?
– Ji atsidūrė labai sudėtingoje situacijoje. Vaizdo įrašas, kuriame Cichanouskaja ragina nutraukti protestus, nufilmuotas darant spaudimą. Tai įprasta Baltarusijos valdžios praktika – asmeniniai grasinimai, grasinimai šeimos nariams, šantažas, bauginimas... Jiems žmogiški principai svetimi. Matome, kaip Baltarusijoje OMON‘as protestuotojus taranuoja greitosios pagalbos automobiliais – tai humanitarinių teisių pažeidimas. Kone karo nusikaltimas – už tai gresia teismas Hagoje.
Kalbant apie Lietuvą ir Vilnių, akivaizdu, kad ilgai nesirinko. Pasirinko tuos, kurie pirmieji ištiesė pagalbos ranką. Panašu, kad Sviatlana Cichanouskaja griebėsi pirmos pasitaikiusios galimybės. Jokių kontaktų Lietuvos užsienio reikalų ministerija su Cichanouskaja iki tol neturėjo.