Vašingtonas siekia užsitikrinti didesnį palaikymą šiam dokumentui 15 narių turinčioje JT Saugumo Taryboje, bet jam griežtai nepritaria Rusija ir Kinija, turinčios veto teisę.
JAV ambasadorė Kelly Craft sakė, kad naujajame projekte „atsižvelgiama į Tarybos požiūrius ir tiesiog daroma, ką, kaip kiekvienas žino, reikėtų padaryti – pratęsti ginklų embargą, kad Iranas negalėtų laisvai pirkti ir parduoti nebranduolinės ginkluotės“.
„Tai tiesiog blaivus protas – kad 1-ajai pasaulyje terorizmą remiančiai valstybei nebūtų suteikta priemonių padaryti pasauliui dar didesnės žalos“, – sakoma jos pranešime.
Tarybos diplomatai sakė, kad atnaujinto rezoliucijos projekto tekstas gali būti galutinai suderintas ketvirtadienį, o penktadienį dėl jo būtų siūloma balsuoti.
Naujienų agentūros AP gautą naujausią rezoliucijos juodraštį sudaro tik keturios pastraipos. Birželį išplatintą ankstesnę versiją sudarė 35 pastraipos, išdėstytos septyniuose puslapiuose.
Pirminiame dokumente buvo įtraukta nuostatų, anot diplomatų, peržengusių ginklų embargo pratęsimo klausimą, todėl jos buvo pašalintos.
Viena iš ankstesnių nuostatų skelbė, kad JT šalims narėms suteikiama teisė tikrinti krovinius, atgabenamus į šalį arba vežamus tranzitu per jūrų ir oro uostus bei laisvosios prekybos zonas, jeigu šie kroviniai yra atgabenti iš Irano arba yra siunčiami į jį. Inspekcijos galėtų būti atliekamos, jeigu valstybė narė turi „pakankamą pagrindą manyti“, kad krovinyje esama draudžiamų daiktų.
Naujausiame dokumente sakoma, kad ginklų embargas, nepaisant anksčiau planuotos jo pabaigos spalio 18 dieną, „bus toliau taikomas, kol Saugumo Taryba nuspręs kitaip“. Vašingtonas pažymėjo, kad ginklų embargas yra „būtinas palaikyti tarptautinei taikai ir saugumui“.
Irano ambasadorius prie JT Majidas Takhtas Ravanchi per „Twitter“ parašė: „Sulaukusios JTST narių atmetimo, JAV buvo priversto atsitraukti nuo savo rezoliucijos projekto... ir pasiūlyti kitą versiją.“
“Naujasis projektas – savo POBŪDŽIU ir TIKSLU – yra panašus į ankstesnį“, – pabrėžė jis ir pridūrė: „Esu įsitikinęs, kad Taryba – vėl – atmes šį žingsnį.“
Jungtinės Tautos 2010 metais uždraudė Iranui įsigyti didelių užsienio gamybos ginkluotės sistemų, tvyrant įtampai dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos. Tokiu būdu Iranui buvo užblokuota galimybė atnaujinti savo senstančią karinę techniką, kurios didžioji dalis buvo įsigyta dar šacho valdymo laikais iki 1979 metų Islamo revoliucijos. Anksčiau paskelbtas JT embargas buvo nukreiptas į Irano ginkluotės eksportą.
JAV savo ruožtu spaudžia įvesti nuolatinį ginklų embargą, Amerikos prezidentui Donaldui Trumpui 2018 metais pasitraukus iš 2015-aisiais šešių valstybių ir Irano sudaryto susitarimo, turinčio neleisti Teheranui susikurti branduolinio arsenalo. Iranas ne kartą neigė turįs kokių nors ketinimų pasigaminti branduolinių ginklų.
2015 metais JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, kuria reiškiamas palaikymas sutarčiai dėl branduolinės programos ir numatoma, kad nuo 2020 metų spalio 18 dienos ginklų embargas Iranui nebebus taikomas.
Tuo metu Rusijos ir Kinijos užsienio reikalų ministrai praeitą mėnesį išsiųstuose atskiruose laiškuose JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui ir Saugumo Tarybai griežtai kritikavo JAV pastangas pratęsti Irano ginklų embargą neribotam laikui. Abi šalys užsiminė blokuosiančios tokį dokumentą, jeigu Taryboje rezoliucija surinktų mažiausiai devynis palaikančius balsus, nors tai atrodo mažai tikėtina.
Jeigu rezoliucija būtų atmesta, JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo užsiminė, kad Vašingtonas pasinaudotų 2015 metų branduoline sutartimi numatytu mechanizmu, turinčiu atkurti visas JT sankcijas Iranui. Toks žingsnis gali būti atliktas įrodžius, kad Iranas pažeidžia susitarimo sąlygas.
Vis dėlto lieka neaišku, kaip Vašingtonas ketina inicijuoti šio sutarties punkto taikymą, D. Trumpui paskelbus, kad Jungtinės Valstijos šioje sutartyje nebedalyvauja.