Dėl šio šokiruojančio žingsnio ir vėliau kilusio valiutos susilpnėjimo per ateinančius dvejus metus buvo išleista daugiau kaip 500 milijardų dolerių, ir tai paskatino valdžios institucijas įvesti seriją apribojimų, kuriais buvo siekiama sustabdyti masinį lėšų nutekėjimą iš šalies.
Lyginant su ikidevalvaciniu lygiu, juanis nukrito daugiau kaip 10 proc. tiek dolerio, tiek prekybos partnerių valiutų krepšelio atžvilgiu. Palyginus su euru, Kinijos valiuta pasiekė žemiausią lygį per beveik šešerius metus. Užsienio valiutų rinka reaguoja ramiai: rodiklis, matuojantis tikėtinus juanio svyravimus ir indikuojantis akcijų kritimą niekada nepasiekė tokio lygio, koks buvo stebimas po šokiruojančio Pekino žingsnio, nors kapitalo kontrolė ir toliau išlieka griežta.
Kinija palankiai vertina valiutos silpnėjimą, dėl kurio šalyje gaminamos prekės tampa patrauklesnės likusiam pasauliui. Visgi siekiant išvengti staigaus nuvertėjimo teko rasti aukso vidurį tarp stabilumo ir juanio skatinimo vaidinti reikšmingesnį vaidmenį pasaulyje. Valiuta ir toliau išlieka mažai naudojama už Kinijos ribų. Jos dalis pasauliniuose mokėjimuose ir centrinio banko rezervuose tebėra maža, apie 2 proc. – tik dalelė dolerio dalies, ir vienur, ir kitur viršijančios 40 proc.
Lėta devalvacija taip pat gali padėti išvengti JAV prezidento Donaldo Trumpo įtūžio: pirmą kartą dalyvaudamas prezidento rinkimuose, jis grasino Kinijai užklijuoti valiutos manipuliatorės etiketę. Kol kas panašu, kad Kinijos politikos formuotojai su džiaugsmu stebi, kaip juanis atsilieka nuo dolerio. Nepaisant augančios įtampos tarp Vašingtono ir Pekino, juanis kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir prieš šešis mėnesius.
„Kinijai pavyko sėkmingai suvaldyti užsienio valiutų rinkos nuotaikas – bendras juanio stabilumas padėjo sustiprinti investuotojų pasitikėjimą ir paskatino įplaukas, – pažymi „OCBC Wing Hang Bank“ ekonomistė Carie Li. – Ateityje Pekinas turės labiau lygiuotis į rinkos palūkanų normą, palengvinti užjūrio fondų investicijas į turtą žemyninėje dalyje ir sukurti daugiau išvestinių priemonių prekybininkams, kad šie apsidraustų nuo juanio rizikos.“
Kinijos Liaudies bankas (PBOC) vis dar gali diktuoti juanio prekybos sąlygas. Remiantis 14 bankų kas rytą pateikiamomis kotiruotėmis, kursas riboja juanio svyravimą abiem kryptimis 2 proc. Prekybininkams tai rodo griežtą vyriausybės požiūrį į valiutą. Kitos valiutos svyravimo valdymo priemonės apima valdžios pareigūnų retoriką, kompanijų ir asmenų kapitalo kontrolę ir užjūrio juanių vekselių emisijas.
Toks kontroliavimas – tai dviašmenis kardas. Nors jis padeda Pekinui užkirsti kelią chaotiškai devalvacijai, jis taip pat griauna vyriausybės planą paversti juanį globalizuota valiuta. Nepaisant Kinijos pastangų įkalbėti Tarptautinį valiutos fondą 2016 m. pavadinti juanį oficialia rezervine valiuta, jo dalis centrinio banko rezervuose išlieka nedidelė. Tokie analitikai kaip Dariuszas Kowalczykas, „Credit Agricole CIB“ vyresnysis besivystančių rinkų strategas, teigia, jog PBOC turėtų suteikti valiutai daugiau lankstumo.
Artėjant JAV prezidento rinkimams, juanio laukia nauji išbandymai. 2019 m. jis pasitiko didžiausią vienos dienos nuosmukį per ketverius metus, kai abi šalys apsikeitė grasinimais įvesti papildomus tarifus viena kitos eksportui. O šių metų gegužę jis priartėjo prie dešimtmečio minimumo, kai D. Trumpo administracija sustiprino retoriką prieš Pekiną dėl netinkamo tvarkymosi su koronavirusu. Remiantis „Bloomberg“ atliktos apklausos duomenimis, analitikai prognozuoja, kad metų pabaigoje juanio kursas bus 0,7 proc. žemesnis ir sieks 7 juanius už dolerį.
