Turbūt juokingiausiai skamba kalbos apie sezoniškumą ir antrąją bangą, nes gi jau prasideda gripo sezonas. Nors, remiantis CDC trisdešimt šešių metų trukmės duomenimis, gripo sezono pikas dažniausiai būna žiemą, 15 iš 36 metų vasario mėnesį, niekam tai nerūpi.
Žmonės gripo sezono laukia jau rugpjūtį. Nes jau beveik ruduo, tad beveik gripo sezonas, tad jau kaip ir laikas. Tie šeši mėnesiai nieko nereiškia.
Bijoti ir ruoštis nėra blogai. Ypač šiuo atveju. Kol sveikai bijosime ir ruošimės, tol nieko labai blogo nenutiks. Bet viena yra racionaliai suprasti, kas ir kodėl vyksta. O visai kas kita tiesiog kalbėti sakinius, kuriuose yra raktiniai žodžiai, kurie tame sakinyje prasmės neturi, tačiau skamba baisiai ir sukelia emocijas.
Įvairių priemonių, sankcijų ir bendrai viruso nepamatuota baimė gali vesti prie labai neigiamų ekonominių pasekmių. Ekonomikos dalyviai sprendimus priima atsižvelgdami į ateities lūkesčius. Jei visi bijos, kad ekonomika ir vėl tuoj užsidarys, tuomet visi elgsis atitinkamai (pavyzdžiui, atidės tam tikrus pirkinius), dėl ko ekonomika iš tikro pradės stoti.
Dabartinė Covid-19 situacija yra visiškai aiški. Skirtingai nei kovo mėnesį, to, kas vyksta dabar, buvo galima tikėtis. Tiksliai pandemijos eigos prognozuoti įmanoma nebuvo, tačiau bendras tendencijas numatyti tikrai buvo galima.
Jei birželio mėnesį atlaisviname ekonominę veiklą, o birželio viduryje visa Europa sutaria atverti vidines sienas, per ateinantį mėnesį (gal du) tikėtis naujų užsikrėtimų augimo yra logiška. Juk pavasarį viską uždarėme būtent tam, kad virusas nustotų plisti nevaldomai.
O, viruso visiškai neišnaikinus, po visuotinio atidarymo jis natūraliai pradeda plisti vėl. Tad dabartinis užsikrėtimų skaičiaus augimas buvo nesunkiai nuspėjamas.
Šioje situacijoje svarbu ne pats plitimo faktas, o to plitimo valdymas. Jei židiniai yra gesinami, o atvejų skaičius nepradeda augti eksponentiškai, viskas yra gerai.
Apie tokią situaciją daug buvo kalbama dar pavasarį. Kuomet socialiniuose tinkluose ir medijose plito kūjo ir šokio strategijos apibūdinimas.
Tai yra viruso valdymo strategija, kuomet pandemijos pradžioje visa ekonominė veikla ir socialiniai kontaktai ribojami labai žiauriai, tuomet priemonės atlaisvinamos, o po atlaisvinimo aktyviai reaguojama į situaciją ir įvairios priemonės taikomos pagal realų jų poreikį.
Tad dar prieš tris mėnesius visi savo „Facebook“ paskyrose kėlė nuorodas į tai, kaip viskas atrodys vasarą. Visi kaip ir žinojo, jog užsikrėtimų daugės, todėl vėl bus imtasi priemonių, kurios padės valdyti viruso plitimą ir ypač židinius. Tačiau, atėjus vasarai, tai pamiršome ir dabar bijomės baisios antrosios bangos.
Nors turbūt tik nedaugelis galėtų rišliai pasakyti, kas ta antroji banga yra. Šis terminas tapo visiškai nuvalkiota ir beveik nieko nereiškiančia liaudies išmintimi. Nesimasturbuok, Dievulis nubaus. Neik į lauką, antra banga nuneš. Ką?
Pandemijos pradžioje antrosios bangos terminas reiškė laikotarpį, kuomet visi jau bus atsipalaidavę ir/arba pavargę nuo taikomų priemonių (pavyzdžiui, karantino), dėl ko labai didelė dalis populiacijos nebesisaugos ir nevykdys reikalavimų, kas lems naują nevaldomą viruso plitimo etapą.
Būtent nevaldomas plitimas yra vienas esminių antrąją bangą apibrėžiančių faktorių.
Nors šiandien prielaidų tokiam scenarijui galima surasti, tačiau žmonės epidemiologų rekomendacijų vis dar laikosi. Taip, Baltijos jūra tikrai nusėta žmonėmis. Tačiau į tarptautinio judėjimo ribojimus, paliepimus dėvėti kaukes ir dezinfekuotis rankas dauguma gyventojų reaguoja klusniai. Valdžia taip pat geba identifikuoti naujus židinius, suvaldyti daugumos jų plitimą.
Galima kaip nesusitvarkymo pavyzdį rodyti karžygį, nukovusį trylika Vilniaus barų per vieną naktį. Bet tai yra vienintelis toks atvejis. Kuris buvo laiku užfiksuotas ir tapo iš esmės valdomas. Tokios sparčios reakcijos vos prieš kelis mėnesius tikėtis buvo neįmanoma.
Šiandien pandemijai esame pasiruošę žymiai geriau, nei buvome prieš pusę metų. Susikūrėme tam tikrą medicinos infrastruktūrą. Įmonės pabandė ir yra pasiruošusios vėl dirbti iš namų. Valdžia jau žino, kaip įvesti ribojimus, kurie iš jų veikia, o kurie neverti dėmesio. Ekonomikos dalyviai tiems ribojimams yra pasirengę.
Tad labai bijoti kol kas nėra ko. Būti atsargiais, ruoštis didėjančiam užsikrėtimų skaičiui ir galimoms papildomoms pandemijos valdymo priemonėms galima. Tačiau negalima pasiduoti panikai, galvoti, kad situacija vystosi netikėtai. Viskas kaip tik vystosi būtent taip, kaip buvo prognozuota. Dėl ko reikėtų džiaugtis – atsakingi žmonės sugebėjo teisingai įvertinti pandemijos eigą, tad iššūkiams greičiausiai yra pasiruošę.
Ekonominė veikla šį rudenį beveik garantuotai nebebus ribojama taip, kaip buvo ribojama pavasarį. Niekas neuždarinės visos ekonomikos mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui. Galimi tam tikri trumpalaikiai ir į kurį nors konkretų sektorių nutaikyti veiklos ribojimai. Bet, normalaus scenarijaus atveju, rudenį tikėtis to, kas vyko pavasarį, nėra racionalu.
Žymiai labiau bijoti verta žiemos. Nes šiandien bijome rudens, dėl ko stengsimės laikytis visų nurodymų, dėl ko viruso plitimas bus sustabdytas. Tad greičiausiai rudenį nieko ypatingo neįvyks. O tai paskatins tiek nesąmonių skleidėjus, tiek bendrai nuo Covid-19 pavargusius žmones pradėti rimčiau kvestionuoti viruso grėsmę.
Juk laukėme antrosios bangos rudenį, o jos nėra, tai gal ir viruso nėra? – klaus jie. Ir niekam nerūpės, kad buvo galima numatyti, jog antrosios bangos rudenį nebus. Kad iki tol pandemijos eiga vyko pagal pavasarį sudėliotus planus. Kad gripo sezonas ateina žiemą.
Jei pakankamai žmonių įtikės melagingomis žinutėmis ir pradės uždavinėti bukus klausimus, dėl ko į valdžios reikalavimus ir kovai su pandemija skirtas priemones bus žiūrima pro pirštus, susidarys visos sąlygos antrajai bangai. O tuomet, po visų žiemos švenčių ir masinių susibūrimų, prasidės tikrieji fejerverkai. Kitų metų pavasarį praleisime panašiai, kaip praleidome šių.
Vienintelis būdas to išvengti – suvokti priežastinius ryšius. Virusas, užsikrėtimų plitimas, pandemijos eiga nėra magija. Viskas turi labai aiškius ir konkrečius ryšius, veiksmai turi numatomas pasekmes. Suprantant juos, iki vakcinos galime gyventi įdomiame, tačiau ne tokiame ir blogame pasaulyje. Tačiau patikėjus įvairiomis konspiracininkų nesąmonėmis, teks grįžti į pandemijos pradžią ir viską kartoti iš naujo.