Klaidos – nelaimės
Saugaus eismo ekspertas Vitoldas Milius akcentuoja, kad pirmiausia, kiekvienas sėdantis prie vairo vairuodamas turėtų vairuoti ir visą savo dėmesį skirti būtent šiai veiklai. Specialistas pastebėjo, kad neretai vairuotojai pašaline veikla užsiima ne tik stovėdami miestuose susiformavusiose spūstyse, tačiau ir važiuodami didesniu greičiu užmiestyje.
„Anksčiau, važiuojant 90 km/val. greičiu jausdavosi, kad automobilis važiuoja greitai, todėl šis pojūtis natūraliai skatindavo vairuotoją būti itin dėmesingu. Dabar, kai daugumoje automobilių greičio nebesijaučia, vairuotojai ne tik ima jį viršyti, tačiau jiems taip pat kyla noras užsiimti pašaline veikla, o dėl to įvykta ir eismo nelaimės“, – aiškino V. Milius.
Specialistas aiškino, kad dėl išsiblaškymo ir neapdairumo vairuotojai gali ne tik sukelti eismo įvykį, tačiau ir neišvengti kitų eismo dalyvių padarytų klaidų. V. Milius teigė, kad besinaudojantis mobiliuoju ar savo mintyse „paskendęs“ vairuotojas, tikėtina, negebės tinkamai sureaguoti į pasikeitusias eismo sąlygas ar staiga prieš automobilį atsiradusią kliūtį.
„Galime daug kalbėti, kaip svarbu pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad reikia laikytis saugaus atstumo ir įvertinti stabdymo kelią, tačiau tai visiškai nieko nereiškia, kai žmogus užuot ėmęsis veiksmų žiūri į telefoną ar savo dėmesį sutelkęs į kažkokią kitą veiklą, bet ne vairavimą. Pirmiausia reikia mokytis ne kaip išsisukti iš avarinės situacijos, tačiau kaip į ją nepatekti“, – pabrėžė saugaus eismo ekspertas.
Numatykite į priekį
V. Milius aiškino, kad dėl vairuotojų neapdairumo ir dėmesio stokos dažniausiai įvyksta techniniai eismo įvykiai, kada būna apgadinti tik automobiliai ar kitas turtas. Vis tik specialistas atkreipė dėmesį, kad tokios klaidos užmiesčio keliuose, greitkeliuose ar automagistralėse, kur maksimalus leistinas greitis yra didesnis, gali tapti rimtų žmonių sužalojimų ar net žūčių priežastimi.
Saugaus eismo ekspertas teigė, kad kiekvienas vairuotojas turėtų įvertinti ir eismą sunkinančias aplinkybes – rūką, lietų, šaltį ar naktį, kurios gali turėti itin didelę įtaką matomumui, automobilio valdymui ir visos kelionės baigčiai. Tam, kad nelaimingų įvykių pavyktų išvengti, V. Milius patarė ne tik neužsiimti pašaline veikla, tačiau ir numatyti veiksmus į priekį.
„Kiekvienas vairuotojas turi numatyti į priekį, įvertinti koks pavojus gali kilti, kokių veiksmų gali prireikti. Prognozavimas yra pagrindinis dalykas vairavime, nes jei mes laiku nuspėtume, ką darys kiti vairuotojai, dviratininkai ar pėstieji, galėtume laiku priimti teisingus sprendimus ir išvengti daugumos ekstremalių situacijų, kurių metu reikia ekstremalių sprendimų. Užuot elgęsi instinktyviai, galėtume elgtis protingai ir išvengti pavojaus“. – aiškino V. Milius.
Stebėkite savo emocijas
Saugaus eismo ekspertas teigė, kad prie vairo reikėtų vengti ne tik pašalinės veiklos, tačiau ir neigiamų emocijų. Jei žmogus jaučia nerimą, yra suirzęs ar piktas, saugaus eismo ekspertai pataria nesėsti prie vairo, pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru ir nusiraminti. Vis tik jei kelionės atidėti neįmanoma, patariama visą dėmesį sutelkti į vairavimą, stebėti savo veiksmus ir įvertinti, jog pernelyg padidintas greitis, staigus manevravimas ar neteisingų sprendimų priėmimas gali tapti priežastimis, kodėl kelionės tikslo pasiekti nepavyks.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
