Rudenį didžioji pinigų masė virs į pelenus.
Vienas socialinio tinklo vartotojas pasidalino nerimą keliančia žinute, esą jau bankrutavo kelios dešimtys stambių bankų, o „rudenį didžioji pinigų masė virs į pelenus“. Nors žinutėje daugiau nieko nenurodyta – nei šį teiginį pagrindžiančių šaltinių, nei konteksto – galima daryti išvadą, kad pranešime kalbama apie pastaruosius mėnesius dėl pandemijos susiklosčiusią sudėtingą ekonominę situaciją ir su tuo susijusias baimes.
Nors bankų sektoriui, kaip ir daugeliui kitų, pandemija sudavė stiprų smūgį, žiniasklaidoje nepasirodė nė vienas pranešimas apie bankrutuojančius stambiuosius bankus.
Siekiant įsitikinti, kaip bankų sektorius pasiruošęs atlaikyti skaudžiausius krizės smūgius, JAV Federalinis rezervas atliko streso testus ir patikrino 33 bankus, turinčius daugiau 100 mlrd. JAV dolerių turto.
Streso testo rezultatai parodė, kad dauguma bankų yra pasiruošę atlaikyti net sudėtingiausius scenarijus, nors keletas iš jų kreivėje atsidūrė pavojingai arti minimalaus kapitalo ribos.
Tuo tarpu dar iki įsisiūbuojant pirmajai naujojo koronaviruso bangai, kovo mėnesį, „Forbes“ rašė, kad bankai ir finansinės institucijos, skirtingai nei 2008–2009 metų finansų krizės metu, šį kartą yra gerai pasiruošusios atlaikyti finansinius iššūkius ir netgi „gali užkirsti kelią artėjančios finansinės audros poveikiui, užuot veikę kaip greitintuvai“.
Panašios nuomonės laikėsi ir „Delfi“ pakalbintas ekonomistas Nerijus Mačiulis, tvirtinęs negirdėjęs tokių pavyzdžių, kad pastaraisiais mėnesiais kokios nors centrinės finansinės institucijos būtų nemokios ir bankrutavusios.
„Manau, kad tai yra akivaizdi antis, gyventojų gąsdinimas, nes šios pandemijos metu, kiek mes matėme, tai visose valstybėse ir centriniai bankai ir vyriausybės užtikrino įvairiausiomis likvidumo priemonėmis, kad ne tik bankai, bet ir apskritai kuo mažiau įmonių nukentėtų, išvengtų likvidumo problemų. Dėl to nebuvo bankrotų bangos, kaip 2008–2009 metų krizės metu, kai visame pasaulyje vyriausybės užkirto kelią nemokumo ir bankrotų bangai“, – teigė ekonomistas.
N. Mačiulis pabrėžė gerą Lietuvos poziciją šiuo klausimų. Pasak jo, daugelis mūsų šalies įmonių ir sektorių pagal pajamas ir veiklos aktyvumą jau sugrįžo į prieškrizinį lygį. Taip pat ekspertas minėjo, kad skaudžiausias ekonominis smūgis – jau praeityje, nes pirmoji viruso banga buvo pati pavojingiausia dėl greitos ir griežtos valstybių reakcijos stabdant virusą, o antra ar trečia banga jau nesukels tokių didelių pasekmių.
„Pirmoji banga buvo pavojingiausia, daugelis valstybių reagavo į ją pristabdydamos labai smarkiai ekonomikos aktyvumą, tai yra, uždarydavo paslaugų teikimo centrus, parduotuves, kartais gyventojams liepdavo likti namie tam, kad būtų sustabdytas viruso plitimas. Tai yra, buvo taikomos labai griežtos karantino priemonės. Nieko panašaus dabar nėra niekur pasaulyje. Gali būti apribojimas gyventojų keliavimas tarp skirtingų šalių, vadinasi, ir toliau turizmo sektorius bus labiausiai paliestas – avialinijos ir viešbučiai, kurie yra orientuoti į atvykstamąjį turizmą, o ne vietinį turizmą, bet visi kiti sektoriai labai sėkmingai funkcionuoja ir labai sparčiai atsigauna, ką mes matome, visų pirma, Lietuvoje, bet taip pat ir kitose pasaulio valstybėse“, – komentavo ekonomistas, pridurdamas, kad įveikti keblią dėl pandemijos paskelbimo susidariusią situaciją labai padėjo įvairios vyriausybių fiskalinės priemonės, pinigų pasiūlos didinimas per palūkanų normalų mažinimą. Pasak ekonomisto, šios skatinamosios priemonės niekur nedingo ir šiuo metu taip pat padeda valstybių ekonomikoms atsigauti.
„Toliau mes matome besitęsiančias ekonomikos skatinimo priemones, toliau į rinką įliejami pinigai tokiais mastais, kokių mes niekada nematėme praeityje. Visa tai užkerta kelią neigiamoms ekonominėms pasekmėms“, – reziumavo ekonomistas.
Atsižvelgiant į šį komentarą ir tai, kad nė vienoje autoritetingoje žiniasklaidos priemonėje nebuvo skelbta informacija apie bankrutuojančius stambiuosius finansų rinkos žaidėjus, o JAV, kuri nuo naujojo koronaviruso nukentėjo itin smarkiai, atlikti bankų streso testai parodė, kad bankai yra pasiruošę atlaikyti net ir sudėtingiausius scenarijus, galima teigti, kad „Facebook“ paviešinta žinutė buvo klaidinga.
- Šaltiniai
- Pokalbis telefonu su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu
- Why Banks Are Likely To Help America Recover From The Fallout Of The Coronavirus Pandemic; forbes.com
- The Fed Just Released Bank Stress Test Results: Here's What You Should Know; fool.com