Krašto Apsaugos Savanorių Pajėgų (KASP) Dariaus ir Girėno apygardos 2-ji rinktinė, taip oficialiai vadinasi Kaune dislokuotų Savanorių pajėgų vienetas. Visai nesidomintiems priminsiu – tai yra integrali Lietuvos Kariuomenės dalis, tačiau skirtingai nuo šauktinių karių ar profesionalų, kuriems Kariuomenė yra pastovus ar terminuotas „darbas“, šie žmonės yra savanoriai, kas ir atsispindi Pajėgų pavadinime. Jūsų kaimynai verslininkai, pardavėjai, medikai, kepėjai ar vadybininkai gali būti savanoriais – žmonėmis, kurie aukoja savo laisvą laiką ir lieja prakaitą, kad mes visi būtume saugūs. Iškilus pavojui – pasiruošę pralieti ir kraują. To turėtume nepamiršti kasdieną, kuomet sutinkame žmogų su karine uniforma.
Šioje vietoje vietą lyrikai užleis žemiškesnės karinės detalės. Kiekvienais metais savanoriai organizuoja geriausio skyriaus (karinis vienetas, kurį paprastai sudaro 8–10 karių) varžybas. Regionai (rinktinės) renka savo geriausius, kurie keliauja į KASP varžybas ir galiausiai visi susitinka Sausumos Pajėgų varžybose, kuriose išrenkami geriausi iš geriausių.
Anoks, žinoma, „pasiekimas“ keltis 4 ryto ir vykti į Kazlų Rūdos Kazio Veverskio poligoną, tačiau sklaidantis rūkui ir kylant saulei visus skyrius randu išsirikiavusius su kuopos vėliavomis. Prie savanorių prisijungę ir Kauno šauliai.
Pamenu savo tarnybą 1993–1998 metais, pirmą ne „labdarinę“ o naują uniformą, sovietinį „skardinį“ šalmą ir palaikį lenkų gamybos „kalašnikovą“, žiūriu į dabartinę ekipuotę ir akis džiaugiasi. Be abejo, nereikia įsivaizduoti, kad tai duotybė, kuomet nuoseklus gynybos vystymas buvo tęsiamas metai iš metų. Visuomenė ir politikai atsibudo tik 2014-aisiais ir finansavimas, kartu su aprūpinimu pradėjo gerėti tik tada. Praradome daug laiko, tačiau nepraradome savo žmonių ir jų tikėjimo.
Stebėdamas įvairias rungtis, karininkų klausiu, ar turime varžybose favoritus?
„Taip, keletas komandų yra stipresnių, nors pasakyti iš anksto pakankamai sunku – per eilę metų žmonės keičiasi, ateina daug sportuojančio jaunimo – bet kuris skyrius gali tiesiog „iššauti“ vienoje ar kitoje rungtyje.“
Beje, žodis „iššauti“ tokioms varžyboms labai tinkamas. Ne visose pratybose gali pamatyti granatos metimus, šaudymus įvairiais ginklais, medicinines užduotis, vandens kliūties forsavimą be parankinių priemonių, valtimi, persikėlimą virve, pasalą, pastabumo rungtis, med. pagalbą ir evakuaciją, inžinerinės kliūties įveikimą, naktinės taktikos ypatumus ir pan. Čia tai daryti gali.
Esu dėkingas už suteiktą galimybę viską pamatyti ir vertinti, tačiau be to, kad matau kaip stipriai patobulėjo savanoriai per kelis dešimtmečius, nepaliauju stebėtis motyvacija – instruktoriai – stebėtojai 10 kartų (būtent tiek buvo komandų) kantriai aiškina ne tik atskiros užduoties taisykles, bet ir kruopščiai nurodo padarytas klaidas, jei tokių yra, nurodo būdus kaip jų išvengti.
Yra posakis „valdiškas požiūris“ ir žargoninis išsireiškimas – „varo kaip už Tėvynę“. Iš kelių šimtų susirinkusių karių nemačiau nei vieno „valdiško“, nors, patikėkite – žiūrėjau priekabiai.
Žiūriu prieš save į vieną skyriaus vadą, kuris tikriausiai už dviejų dienų pardavinės statybinę įrangą, barškins kompiuterio klaviatūrą ofise, ar gal pilstys alų bare, o tas prieina prie savo kario ir sako „mačiau stuktelėjai kelį į kelmą, viskas gerai, neskauda? Sakyk iš karto, perimsime kuprinę, jei kas.“
Nesuprantantiems paaiškinsiu, kad perimti kuprinę tai reiškia paimti 20 ir daugiau kilogramų papildomo svorio ir su juo žingsniuoti likusius kilometrus bei vykdyti užduotis.
„Lipk man ant peties, ant šalmo, negalvok“,– dažnas kovos draugo posakis stengiantis pasiekti pačių ištemptą virvę keliantis per upelį. „Atsargiai, aštrus akmuo, duok ranką“ – iš lūpų į lūpas perduodamas įspėjimas forsuojant vandens kliūtį plaukte. Visur, kiekviename žingsnyje – Lietuvos Kariuomenės skyrius kaip brolija, kaip komanda.
Dažnai, slepiamosiomis spalvomis nudažytuose prakaituotuose veiduose nušvisdavo balti dantys: „Kaunas sveikina dzūkelius!“. Kaip tik tuo metu dideliame poligone (jame yra 15-ka mokomųjų laukų, 60 ir 120 mm minosvaidžių šaudymo pozicijos, įvairaus transporto rengimo trasos, oras-žemė šaudykla ir daug daug kitos infrastruktūros) panašias varžybas rengė 1-osios, Dainavos rinktinės (Alytus) savanoriai.
Pabandysiu varžybų akimirkas pateikti savo darytose fotografijose, ten matysite dalį įrangos, ginkluotės, kurią naudoja mūsų savanoriai, tačiau pajusti tikrą užsidegimą ir „ginklo brolių“ dvasią galima tik būnant šalia šių vyrų ir moterų.
Techniškai mes vis dar atsiliekame nuo savo potencialaus priešo Ginkluotojų Pajėgų aprūpinimo, tačiau kaip rašiau savo Facebooko paskyroje – aš labai nepavydžiu tam priešui, jeigu jam teks susidurti su tokios motyvacijos kariais. Lietuvos Kariais.
