Šalies valdžios atstovai sako, kad, priešingai itin sparčiai plintantiems gandams, sprogimo priežastis su branduoliniais užtaisais neturi nieko bendro, skelbia businessinsider.com.
Dar prieš Libano pareigūnams pareiškus, kad sprogimą sukėlė didžiulės amonio nitrato atsargos, laikytos uosto sandėliuose, kaip skelbia „The Guardian“, branduolinių ginklų ekspertai iš karto ir labai ryžtingai atmetė bet kokius teiginius, jog Beirute galėjo sprogti branduolinė bomba.
Ekspertų paaiškinimus pagrindžia ir filmuota medžiaga, kurią pavyko parengti vietos gyventojams – joje įamžintas didžiulis sprogimas.
Smalsuoliai kameras į Beiruto uosto pusę nukreipė ne šiaip sau – iš pradžių pradėjo kilti nerimą keliantys dūmai. Kai kuriuose įrašuose galima išvysti nedidelius šviesos blyksnius ir garsus, primenančius fejerverkus, o po kelių akimirkų nugriaudi galingas sprogimas, kurį lydi labai ryškiai plika akimi matoma sprogimo banga ir grybą primenantis dūmų stulpas.
Sprogimas padarė labai didelės žalos aplinkiniams pastatams, nukentėjo ir toliau nuo epicentro buvusieji.
Įraše tviteryje, kuriuo, prieš jį ištrinant, dalijosi ir teigiamai įvertino tūkstančiai, vienas internautas parašė: „Gerasis Dieve. Libano žiniasklaida skelbia, kad čia buvo fejerverkų fabrikas. O ne. Tai buvo grybo formos dūmų stulpas. Tai atominis sprogimas“.
Vėliau šis įrašas buvo ištrintas, tačiau juo jau spėjo pasidalinti tūkstančiai internautų.
Masačusatso universitete branduolinį nusiginklavimą ir jo strategijas studijuojantis Vipinas Narangas paneigė tokius pareiškimus: „Mano specializacija – branduolinių ginklų studijos. Ir tai nebuvo branduolinis ginklas“.
Naujosios Meksikos universiteto doktorantas Martinas Pfeifferis, tyrinėjantis branduolinių ginklų ir žmonijos istoriją, taip pat atmetė socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, esą, sprogimą sukėlė branduolinė bomba: „Akivaizdu, kad sprogimo pobūdis ne branduolinis. Tiesiog kilo gaisras, detonavęs sprogmenis ar chemikalus“.
M. Pfeifferis teigia, kad sprogimui trūksta dviejų branduoliniam sprogimui būdingų elementų: „akinančio balto šviesos blyksnio“ ir didžiulio išskirto karščio kiekio, nuo kurio užsiliepsnotų aplinkinės teritorijos.
Ekspertai pripažįsta, kad sprogimas sukėlė labai galingą sprogimo bangą, dėl kurios kone visame mieste išdužo pastatų langai, ir trumpai danguje buvo galima pamatyti plintantį, grybą primenantį dūmų debesį (būtent toks reginys žmonėms pirmiausia ir asocijuojasi su branduolinėmis bombomis).
Nepaisant to, M. Pfeifferis pabrėžia, kad tokie sprogimo bangos sukelti debesys, ginklų ekspertams dar geriau žinomi kaip „Wilsono debesys“, sudaryti iš drėgno suspausto oro, jis priverčia jame esantį vandenį kondensuotis. Kitais žodžiais tariant: šis reiškinys nėra išskirtinai branduolinių bombų sprogimų bruožas.
V. Narango internete aiškumo dėlei paskelbtuose skaičiavimuose nurodoma, kad sprogimo galia prilygo maždaug 240 tonų trotilo, o tai maždaug 10 kartų didesnė galia, nei gali išlaisvinti JAV kariuomenės „visų bombų motina“ arba MOAB.
Palyginkime: bomba „Mažylis“, kurią Jungtinės Valstijos 1945 metais numetė ant Hirošimos, buvo maždaug tūkstantį kartų galingesnė.
Norėdamas kartą ir visiems laikams paneigti įtarimus dėl galimai Beirute įvykusio branduolinio sprogimo, M. Pfeifferis pasiūlė pasižiūrėti vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip detonuojamas raketa varomas „Davy Crockett“ branduolinis ginklas, kurio sprogimo galia prilygo maždaug 20 tonų trotilo.
„Davy Crockett“ galia prilygo maždaug vienam dešimtadaliui Beiruto sprogimui, tačiau sprogimo Beirute metu nebuvo branduoliniam sprogimui būdingo šviesos blyksnio. Taip pat nepranešama ir apie po sprogimo padidėjusį radiacijos lygį vietovėse, ką taip būtų galima iš karto užfiksuoti.
Žinoma, svarstyti, ar toks galingas sprogimas tiek daug gyventojų turinčiame mieste kartais nebuvo teroristinis aktas, gana racionalu. Tiesą sakant, tai vienas iš 15 tragedijų scenarijų, kuriuos JAV valdžios pareigūnai yra simuliavę ar planavę (labai detaliai, o planų kopijomis pasidalinę ir su vietos valdžia).
Tik, laimei, sprogimas Beirute tikrai nebuvo branduolinis sprogimas, konstatuoja businessinsider.com., Libano sostinėje sprogo branduolinis užtaisas.
Buvęs Jungtinių Valstijų Alkoholio, tabako ir šaunamųjų ginklų departamento sprogmenų tyrėjas Tony May CNN sakė, kad sprogimo Beirute vaizdo medžiaga suteikia daug vertingos informacijos apie tai, kas nutiko.
„Su šalies valdžia teko ištirti daugybę incidentų, tiek valstybės, tiek tarptautiniame lygmenyje. Neturiu nė menkiausios abejonės, kad tai buvo didžiulis sprogmenų ar sprogių medžiagų, laikomų pastate, gaisras, galiausiai sukėlęs galingą sprogimą“, – teigia T. May, šiuo metu dirbantis saugos ir sprogmenų srityje konsultantu.
T. May teigimu, kai dirbo Bagdade, pagrindinis amonio nitrato sprogmenų skiriamasis bruožas buvo geltonas dūmų debesis. Rožinis ar raudonas debesis, kurį buvo galima matyti Beirute, anot eksperto, „amonio nitratui nebūdingas“.
T. May patikslina, kad tai nebūtinai reiškia, kad amonio nitratas niekaip nesusijęs su nelaime Beirute. Tai tiesiog gali reikšti, kad „sprogo ir kitų medžiagų“.
Kalbant apie baltos šviesios blyksnius, kurių galima pastebėti vaizdo įraše, jie gali byloti apie tai, kad iki didžiojo sprogimo buvo keli menkesni, sako T. May.
Žuvo per 100 žmonių, tūkstančiai sužeisti
Libano sostinę antradienį supurtė galingas sprogimas, sulyginęs su žeme beveik visą uostą ir nuniokojęs daugybę pastatų. Per jį žuvo per 100 žmonių, dar daugiau kaip 4 tūkst. buvo sužeisti, o daug kūnų buvo palaidoti po griuvėsiais, pranešė Libano Raudonasis Kryžius ir pareigūnai.
„Iki šiol daugiau nei 4 000 žmonių buvo sužeisti ir daugiau kaip 100 žmonių neteko gyvybių. Mūsų komandos vis dar vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijas aplinkinėse teritorijose“, – sakoma Raudonojo Kryžiaus pranešime.
Plykstelėjus didžiuliam oranžinės liepsnos kamuoliui, virš teritorijos pakibo tirštas grybo pavidalo dūmų debesis.
Neaišku, dėl ko įvyko sprogimas, kurio galia atitiko 3,5 balo stiprumo žemės drebėjimo smūgį, nurodo Vokietijos geofizinių tyrimų centras GFZ. Jo garsas buvo girdimas net Kipro sostinėje Nikosijoje, esančioje už 240 km nuo Beiruto.
Libano vidaus reikalų ministras pranešė, jog uoste, regis, sprogo didžiulis kiekis amonio nitrato.
Nuniokojimo mastas pribloškė šalį, besigrumiančią tiek su koronaviruso pandemija, tiek su su didžiausia ekonomine krize nuo 1975–1990 metų pilietinio karo.
Kelios valandos po sprogimo, labiausiai niokojančio per visą neramią Libano istoriją, į nelaimės vietą iš viso miesto vis dar skubėjo greitosios pagalbos automobiliai, vežę į ligonines sužeistuosius. Labai greitai ligoninės buvo perpildytos. Jos prašė parūpinti kraujo atsargų ir mobilių elektros generatorių.
Rajonuose aplink uostą kruvini gyventojai svirduliavo nuolaužomis nusėtomis gatvėmis, kuriose buvo matyti daugybė aplamdytų automobilių. Smūginė banga nuniokojo pastatus ir išdaužė jų langus bei išlaužė duris kelių kilometrų spinduliu. Nukentėjo ir vienintelis mieste esantis tarptautinis oro uostas.
Kariuomenės sraigtasparniai padėjo gesinti didžiulį gaisrą uosto teritorijoje.
Vidaus reikalų ministras Mohammedas Fahmi vietos televizijai sakė, jog uoste, regis, sprogo daugiau kaip 2 700 tonų amonio nitrato, saugoto uosto sandėlyje nuo 2014 metų, kai buvo konfiskuotas iš vieno krovininio laivo.
Liudininkai pranešė matę oranžinį dūmų debesį. Toks debesis paprastai matomas, kai sprogus nitratams išsiskiria toksiškas azoto dioksidas.
Vaizdo įrašuose matyti, kad prieš pat sprogimą netoliese įsiplieskė gaisras. Vietos televizijos pranešė, kad jis kilo fejerverkų sandėlyje. Ugnis, regis, persimetė į šalia esantį pastatą ir tada driokstelėjo galingesnis, kurtinamas sprogimas, po kurio į padangę pakilo grybo pavidalo dūmų debesis.
Sprogimas driokstelėjo tvyrant įtampai tarp Izraelio ir šiitų sukarinto judėjimo „Hizbollah“ Libano pietiniame pasienyje. Daugelis gyventojų pranešė prieš sprogimą girdėję lėktuvų ūžesį. Tai pakurstė gandus, jog galėjo būti įvykdyta ataka, nors Izraelio karinės aviacijos skrydžiai virš Libano yra įprasti.
Vienas Izraelio vyriausybės pareigūnas sakė, kad žydų valstybė „neturi nieko bendra“ su šiuo sprogimu. Jis kalbėjo anonimiškai, nes nebuvo įgaliotas teikti informaciją žiniasklaidai. Izraelio pareigūnai paprastai nekomentuoja „užsienio pranešimų“. Žydų valstybės vyriausybė pasiūlė Libanui skubią pagalbą per tarptautinius tarpininkus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas „pasirengęs padėti Libanui“, o valstybės sekretorius Mike'as Pompeo išreiškė savo „giliausią užuojautą“.
„Mūsų komanda Beirute pranešė man apie didžiulę žalą miestui ir žmonėms, kurie man brangūs. Tai papildomas iššūkis ir taip jau gilios krizės metu“, – nurodė M.Pompeo rašytiniame pareiškime.
Libano sveikatos apsaugos ministras Hassanas Hamadas nurodė, kad ligoninės sunkiai tvarkosi su sužeistųjų antplūdžiu, ir pridūrė, kad arabų šalys bei Libano draugai siūlo pagalbą.
Beiruto muchafazos vadovas Marwanas Abboudas negalėjo sulaikyti ašarų, savo akimis išvydęs nuniokojimo mastą.
„Beirutas yra nuniokotas miestas“, – šūktelėjo jis.
Ministras pirmininkas Hassanas Diabas pažadėjo, kad „kaltininkai už tai sumokės“.
Baltuosiuose rūmuose pradėdamas koronaviruso pandemijai skirtą spaudos konferenciją D. Trumpas sakė, kad sprogimas Libane „panašus į siaubingą ataką“.
Vienam iš žurnalistų paklausus, ar jis esąs tikras, jog tai buvo ataka, D. Trumpas atsakė: „Buvau susitikęs su kai kuriais puikiais mūsų generolais, ir jie, regis, mano, jog taip ir buvo.“
Tuo metu trys Gynybos departamento pareigūnai televizijai CNN sakė, jog iki antradienio vakaro „nebuvo jokių požymių, kad Beirutą sudrebinę galingi sprogimai buvo ataka“.
Pentagono atstovai sakė, jog „nežino, apie ką kalba prezidentas“, nurodė CNN.
Naujienų agentūros AP žurnalistai iš įvykio vietos pranešė, kad uoste matyti ant žemės gulintys sužeisti žmonės. Vienas civilinės saugos pareigūnas sakė, kad uosto teritorijoje tebėra lavonų, daugelis jų – po griuvėsiais.
Per sprogimą buvo apgadintos kelios Beiruto ligoninės. Prie Šv. Jurgio universitetinės ligoninės būriavosi įvairių sužalojimų patyrę žmonės, dalis jų atvyko pėsčiomis, kiti – savo mašinomis. Čia sužeistieji buvo vežami ir greitosios pagalbos automobiliais. Per sprogimą buvo smarkiai nuniokotas ligoninės vidus ir dingo elektra. Nukentėjusiesiems medikai teikė pagalbą tiesiog gatvėje, paguldę juos ant neštuvų ar pasodinę į vežimėlius.
Jungtinių Tautų taikos palaikymo misija Libane (UNIFIL) pranešė, kad buvo apgadintas vienas iš jos laivų uoste, taip pat nukentėjo kažkiek taikdarių, kai kurie jų – sunkiai.
Sprogimas, atgaivinęs prisiminimus apie didžiulius sprogimus, drebinusius Libaną pilietinio karo metais, driokstelėjo JT remiama tribunolui ruošiantis paskelbti verdiktą byloje dėl buvusio Libano ministro pirmininko Rafiqo Hariri nužudymo 2005 metais.
Milijardierius R. Hariri žuvo, kai savižudis sprogdintojas detonavo sunkvežimį su tona sprogmenų, pro šalį važiuojant ekspremjero kortežui. Tas sprogimas, kaip ir antradienio, buvo juntamas už daugelio kilometrų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jo šalis siunčia Libanui pagalbą.
„Hizbollah“ remiantis Iranas taip pat pranešė esąs pasirengęs padėti.
„Libane, išlik tvirtas“, – tviteryje parašė šiitiškos respublikos užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas.