Europos Komisija atkakliai apgynė sprendimą atmesti paraiškas dėl dotacijų, kurias pateikė šeši Lenkijos miestai, apsiskelbę „zonomis be LGBTI ideologijos“ ar priėmę „šeimos teisių“ rezoliucijas, tvirtindama, kad jie neatitinka pagrindinio reikalavimo – jų siūlomi projektai turėtų būti prieinami visiems ES piliečiams ir nieko nediskriminuoti, rašo politico.eu.
Paklausta, ar Europos Komisija laikėsi savo sprendimo susidūrusi su pačios Lenkijos kritika, EK atstovė spaudai Dana Spinant tiesiog perskaitė trumpą savo vadovės Ursulos von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkės, pranešimą.
„Mūsų sutartys užtikrina, kad Europoje kiekvienas asmuo yra laisvas būti tuo, kuo nori, gyventi taip, kaip jam patinka, mylėti tą, ką nori, siekti tokių didelių tikslų, kokių tik nori. Aš ir toliau skatinsiu lygybę šioje sąjungoje“, – sakė U. von der Leyen.
Nors savivaldybių priimtos rezoliucijos aiškiai pažeidžia pamatinius ES principus, Europos Komisijos sprendimas neskirti lėšų susilaukia ypatingo dėmesio – taip yra dėl kilusių diskusijų, ką ES valstybių ir vyriausybių vadovai iš tiesų turėjo omenyje, kai susitarė dėl to, kad teisinės valstybės mechanizmas turėtų būti jų susitarimo dėl istorinio 1,8 trilijono eurų biudžeto ir paramos paketo, skirto atsitiesti po koronaviruso, dalis.
Griežtesnio teisės viršenybės standartų įgyvendinimo šalininkai tvirtina, kad lyderių susitarimas atvėrė kelią Europos Tarybai imtis veiksmų, kurių anksčiau vykdyti neleido ES sutartyse numatyti vienbalsiškumo reikalavimai. Kadangi biudžeto susitarimo aspektus dar turi patvirtinti ir ratifikuoti Europos Parlamentas ir šalių narių parlamentai, artimiausiu metu galima laukti įnirtingos kovos dėl teisės viršenybės principo klausimo.
Europos Komisijos sprendimas atmesti šešių savivaldybių paraiškas dėl dotacijų pagal miestų partnerystės (vadinamąją miestų dvynių) programą buvo priimtas po to, kai pareigūnai liepos 6 d. pareikalavo paaiškinimo dėl tikimybės, kad prieš homoseksualius asmenis nukreiptos rezoliucijos užkirs kelią kai kuriems piliečiams pasinaudoti programos teikiamais privalumais.
„Kvietime teikti paraiškas šiai programai nurodyta sąlyga, kad ji turėtų būti prieinama visiems Europos Sąjungos piliečiams nieko nediskriminuojant lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos pagrindu. Tad kai sulaukėme patikslinimo iš septynių iš aštuonių pareiškėjų, šešios paraiškos buvo atmestos, nes teisinio projekto atstovo pateiktas atsakymas nesuteikė vertinimo komitetui pakankamo užtikrinimo“,– aiškino kitas atstovas spaudai Stefanas de Keersmaeckeris.
D. Spinant taip pat pažymėjo, kad lygybės eurokomisarė Helena Dalli rengia platesnį žmogaus teisių planą, kuris bus pristatytas šiemet.
Klausiami apie tikimybę, kad Europos Komisija griebiasi griežtesnės pozicijos ir ketina tikrinti atitiktį dar prieš išmokėdama fondų lėšas, o ne vertindama programų įgyvendinimą, pareigūnai tiesiog pakartojo, kad visos ES šalys, įgyvendindamos ES politiką, yra įsipareigojusios gerbti pamatines žmogaus teises ir demokratijos principus. Visa tai taip pat taikoma sanglaudos ir struktūriniams fondams, kurie sudaro didžiąją dalį ES biudžeto lėšų, skiriamų Lenkijai, Vengrijai ir kitoms šalims.
„Kalbėdami apie pagarbos šioms teisėms, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją, poveikį ES finansavimui, mes galime tik pakartoti tai, ką jau sakėme praeityje: ES finansavimo, įskaitant sanglaudos politikos, struktūrinius ir investicinius fondus, lėšas gaunančios ar tvarkančios valdžios institucijos privalo gerbti žmogaus teises“, – sakė S. de Keersmaeckeris.