Tačiau internetinė erdvė neriboja temų spektro: nuomonės formuotojai gali nesunkiai persiorientuoti bei pasisakyti įvairiausiais klausimais. Toks lankstumas, derinamas su greitai skleidžiama ir patrauklia žinute itin domina kompanijas visame pasaulyje: pasak Business Insider, kelių metų bėgyje prekiniai ženklai visame pasaulyje influencerių reklamai turėtų išleisti apie 15 milijardų JAV dolerių per metus.
Atrodo, kad toks reklamos bei viešosios komunikacijos būdas yra patogus bei inovatyvus. Efektyviai pasiekiama didelė auditorija, o nuomonės formuotoju gali tapti ne tik tradicinės įžymybės, tačiau ir paprasti žmonės, su kuriais auditorija lengviau tapatinasi. Kita vertus, apmokama reklama sukelia papildomų problemų, kaip reiškiamos nuomonės autentiškumas.
Pavyzdžiui, prieš kelis metus Lietuvoje nuaidėjo vienas pirmųjų su influenceriais susijusių skandalų. Vieni iš žinomiausių ir sekamiausių nuomonės formuotojų Lietuvoje, kritiškai pasisakė dėl Vilniaus savivaldybės priimto nutarimo, sumažinusio namų administravimo įstaigų galią.
Už šias žinutes influenceriai gavo atlygį būtent iš minėtų įmonių, kurios siekė išsaugoti savo įtaką sostinėje. Nors kilęs skandalas užgeso gana greitai, o abu nuomonės formuotojai atsiprašė už neatsakingą turimos įtakos skleidimą, tai smarkiai pakenkė bendrai šios veiklos reputacijai - išaugo nepasitikėjimas viešų asmenų nuomone.
Be to, 2019-aisiais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) susidomėjo dešimties populiarių pramogų verslo influencerių veikla internete - buvo stebimos viešos žinutės, potencialiai galėjusios slėpti reklamą. Toks elgesys Lietuvoje yra draudžiamas.
Kadangi skaitmeninės erdvės nuomonės formuotojų niša skaičiuoja ankstyvus egzistavimo metus, buvo pristatytos naujos teisinės gairės šio tipo reklamai. Tapo privaloma žymėti įrašus, priskiriamus reklamos kategorijai - į šį apibrėžimą įeina bet koks apmokamas bendradarbiavimas su įmonėmis. Už taisyklių nesilaikymą gali grėsti baudos.
Iš pirmo žvilgsnio, influencerių padėtis auditorijos atžvilgiu atrodo sukontroliuota bei apibrėžta teisiškai. Kita vertus, ši sritis vis dar yra vertinama dviprasmiškai - nors dalis visuomenės mielai seka ir vadovaujasi socialinių tinklų įžymybių rekomendacijomis, atsiranda vis daugiau nuomonės formuotojus skeptiškai vertinančiųjų.
Taip pat vis dar nėra išnykusi perkamos nuomonės stigma - po garsiai nuskambėjusių nežymėtos reklamos atvejų, kai kurie žmonės vis dar nepasitiki viešų asmenų skleidžiamomis idėjomis ir yra linkę įžvelgti stambesnių visuomenės grupių interesus.
Vilnietė Milda dalinasi savo nuomone: „Aš turiu savo mėgstamus instagramerius, ir kasdien seku jų turinį. Įdomu matyti jų kasdienybę. Bet tuo pačiu suprantu, kad kartais jų kasdienybė būna ne visai tiksli. Pavyzdžiui viena mano mėgstama inluencerė nuolat naudojasi vienos maisto pristatymo įmonės paslaugomis, rodo, kaip dažnai ir kaip skaniai valgo. Tas maistas visada varvina seile. Bet tik visai neseniai ji atskleidė, kad visą tą maistą visada gauna nemokamai. Bet prie maisto niekad nežymėjo, kad tai būtų reklama. Tai paskatino mane susimąstyti, kas dar jos kasdienybėje yra apmokėta verslo sąskaita.“
Ar patiems influenceriams įmanoma nubrėžti aiškią ribą tarp subjektyvaus požiūrio bei reklamos? Tiesą sakant, tai itin sudėtinga užduotis - nors nuomonės formuotojas ir neturi blogų intencijų, nepasitikėjimas iš visuomenės grupių tampa neišvengiamas dėl šios nišos praeities reputacijos.
Dėl to objektyvus ribos nubrėžimas gali tapti pačios visuomenės užduotimi. Vertėtų nepamiršti kritiškai vertinti kiekvienos informacijos, gaunamos internete - ar tai būtų jautrūs valstybinės reikšmės klausimai, ar naujo prekės ženklo rekomendacija. Tai sėkmingai padaryti galima tikrinant patikimus pirminius šaltinius - profesionalų tyrimus, vaizdinę medžiagą, viešinamus oficialius dokumentus.
Nuomonės formuotojų eroje labai svarbu surasti aukso viduriuką: neverta kiekvienos perskaitytos nuomonės iškart identifikuoti kaip nepatikimos ar nupirktos informacijos, bet vis dėlto būtina išlikti budriems ir sąmoningai pergalvoti iš influencerių gaunamą turinį.
