Dėl COVID-19 sumažėjus galimybėms keliauti po pasaulį, lietuviai iš naujo atranda galimybes ilsėtis savo krašte, džiaugtis gamta, grybauti, uogauti, stebėti paukščius. Tačiau netinkamai pasirinkę poilsiavimo vietą ir laiką galite grįžti iš miško nusivylę ir beliks stebėtis kitų Lietuvos regionų grybautojų laimikiais.
Baigia prisirpti bruknės
Miške suvalgyta sauja mėlynių, pasak mano kaimynės, į užtarnautą poilsį prieš keletą metų išėjusios miškininkės Lenos, yra nepalyginamai vertingesnė už visą kibirą, užkonservuotą žiemai. Tokiam požiūriui linkęs pritarti ir Latežerio girininkas Artūras Pavalkis, atkreipęs dėmesį, kad Druskininkų krašte, pasikeitus kartoms vis mažiau belieka komerciniais kiekiais pardavimui grybus ir uogas renkančių žmonių. Bet miške daugiau tų, kurie uogas renka ne į kibirą, o tiesiai į burną.
Veisiejų turguje ketvirtadienį už litrą mėlynių jų pardavėjai prašė 3 eurų, tokį pat kiekį apdžiūvusių voveraičių – 2.
A. Pavalkis sakė, kad mėlynių sezonas jau artėja prie pabaigos, uogų dar yra, bet jos pernokę, tačiau jau baigia prisirpti bruknės, kurių derlius šiais metais turėtų būti neblogas.
Turguje ne vienas pardavėjas siūlo įsigyti šukas uogoms rinkti, nors toks uogavimo būdas miške draudžiamas. Paklausiau kainos – prašo 6 eurų. Latežerio girininkas pasakojo tokių prietaisų matęs ir parduotuvėje, jais prekiauti nėra draudžiama, nes pardavėjai gudrauja užrašydami, jog tai yra įrenginys serbentams nuo krūmo skinti.
Miške, pasak A. Pavalkio, sutikę miškininką, uogaujantieji šukomis skuba jas paslėpti. Bet atskirti nesunku, nes šukuotojų rankos būna nepamėlynavę nuo mėlynių skynimo, o surinktose uogose gerokai daugiau lapų.
Gaisringumo žemėlapis padės suprasti, kur nėra grybų
Išduosiu jums išmanių grybautojų paslaptį, kaip nusprendžiame, kada į mišką neverta neštis pintinės, nes vis tiek teks grįžti su tuščia. Hidrometeorologijos tarnybos tinklapyje Meteo.lt nuolat skelbiamas ir reguliariai atnaujinamas miškų gairingumo žemėlapis. Jeigu vietovė, kurioje ketinote lankytis, nuspalvota raudonai, tai reiškia pačią aukščiausią penktąją gaisringumo klasę. Tokiame perdžiūvusiame miške grybų neverta nė ieškoti.
Paklaustas, ką mano apie tokį metodą, A. Pavalkis pripažino, kad jis gan patikimas. Nes penktąją gaisringumo klasę miškas pasiekia, kai lietus jo nepalaisto bent porą savaičių. O tada ir grybai nedygsta.
Šiuo metu žemėlapyje raudonai nuspalvotas pietinis Lietuvos kampas apie Druskininkus ir dalis Varėnos rajono. Likusi Dzūkija priskirta 4 gaisringumo klasei, kuri irgi nieko gero grybautojams nežada, o žaliuoja žemėlapyje tie šalies regionai, kuriems teko gerokai daugiau lietaus: Žemaitija, Panevėžio, Biržų kraštai, Švenčionėlių rajonas ir Pakaunės miškai.
Latežerio girininkas kalbėjo, kad druskininkiečiai šviežių voveraičių spėjo paragauti liepos pradžioje, kažkam net ir baravykų pasisekė rasti, bet dabar girioje belikę tik sudžiūvusios ūmėdės. A. Pavalkio teigimu, miškui bus geriau, jeigu dabar kuo rečiau į jį įžengsime, nes dauguma gaisrų miške kyla dėl neatsargaus lankytojų elgesio ir tik pernai porą kartų mišką buvo uždegęs žaibas.
Ignaliniečiai iš miško grįžta ne tuščiomis
Kur kas linksmiau nusiteikęs šiomis dienomis buvo Mindaugas Ilčiukas iš Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio, nes gaisringumo žemėlapyje jo kraštas nuspalvotas žaliai. Todėl ignaliniečiai iš miško grįžta ne tuščiomis, dygsta ne tik voveraitės, bet ir baravykai, kurių laimikiais socialiniuose tinkluose aukštaičiai erzina dzūkus.
Pasak miškininko, Ignalinos krašte vyrauja pušynai, bet yra ir mišraus miško, eglynų. Šią savaitę lietaus ten teko ne visiems, bet kur palijo, tai žemė palaistyta gausiai. Todėl gali būti, kad viename miške rausite įspūdingo dydžio baravykus, o už kelių kilometrų, kitame miškelyje, kurį lietaus debesys aplenkė, po kojomis traškės sausos samanos ir nieko vertingo aptikti nepavyks. Tokie lokaliniai lietūs, pasak M. Ilčiuko, antroje vasaros pusėje yra įprastas reiškinys.
Baravykų ieškokite jauname eglyne
Nemenčinės miškams, kaip sakė Sužionių girininkė Gražina Kuliešienė, lietaus šią savaitę taip pat teko, nors anksčiau šią vasarą jautėsi drėgmės trūkumas. Po besniegės žiemos ten, kur ankstesniais metais iki vidurvasario telkšodavo vanduo, šiemet buvo sausa.
G. Kuliešienės girininkijoje vyrauja mišrūs miškai – būtent tokie, kuriuose šiemet verta ieškoti grybų. Miškininkė išdavė paslaptį, kad didžiausius baravykus grybautojai šiuo metu randa jaunuose, maždaug 10–15 metų amžiaus eglynuose.
Dėl koronaviruso sumažėjus galimybėms keliauti po svečias šalis, vilniečiai gerokai dažniau dairosi po visai netoli nuo sostinės esančius Nemenčinės miškus. Miškininkai pastebi, kad gausiau lankomos stovyklavietės ežerų pakrantėse, daugiau automobilių važinėja miškų keliukais.
„Ne tik savaitgaliais jų privažiuoja, turbūt žmonės atostogauja, o kažkur toliau išvykti šiemet neturi galimybės“, – kalbėjo Sužionių girininkė.
