Antras tankiausiai apgyvendintas Australijos miestas Melburnas, įžengęs į gilią Pietų pusrutulio žiemą, išgyvena smarkų viruso atgijimą, užgožiantį pirmąjį kovą įvykusį protrūkį.
Ketvirtadienį Viktorijos valstija pranešė apie 723 naujus užsikrėtimų atvejus – beveik 200 daugiau nei prieš kelias dienas, kai buvo užfiksuotas rekordas. Toks šuolis žada nerimą keliantį paveikslą: kad vėlesnės COVID-19 bangos gali būti nuožmesnės nei pirmosios, ypač, kai oro sąlygos – žmonėms slepiantis nuo šalčio uždarose patalpose – yra palankios viruso plitimui.
Epidemiologai, perspėję apie galimą užkrato atgijimą Šiaurės pusrutulyje rudenį, atidžiai stebi situaciją Australijoje.
„Visa tarptautinė bendruomenė ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nervinasi, – sakė Linfa Wangas, Singapūro Duke-NHS medicinos mokyklos Naujų infekcinių ligų programos direktorius. – Mes visada sakėme, kad pasaulis labai atidžiai stebės, kas vyksta Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje Pietų pusrutulyje.“
Melburnas, Australijos miestas su penkiais milijonais gyventojų šalies pietryčiuose, antrą kartą užsidarė karantinui prieš daugiau nei tris savaites. Nors tuomet naujasis karantinas buvo numatytas šešioms savaitėms, jis gali būti pratęstas, o Viktorijos valstijos premjeras Danielis Andrewsas ketvirtadienį pranešė, kad regioninis Džilongo centras – maždaug valanda kelio į pietvakarius nuo Melburno, – įves apribojimus vidaus lankytojams.
Žema oro temperatūra
Klaidos, padarytos, per Viktorijos valstijoje įvestą karantiną, ir komunikacijos spragos prisidėjo prie antrojo protrūkio blykstelėjimo.
Bet šiuo metų laiku virusas, panašu, įsisėjęs giliau. Nepaisant paskelbto karantino ir išplėsto testavimo, atvejų skaičius Viktorijoje viduržiemio laikotarpiu, kai vidutinė dienos temperatūra liepą siekia 13,5 laipsnių pagal Celsijų, beveik mėnesį auga šimtais.
Šiuo metu Viktorija, kur priskaičiuojama per 10 000 užsikrėtimų, arba daugiau nei 60 proc. visų Australijos atvejų, lenkia tankiau apgyvendintą Sidnėjų, kur žiemos temperatūra šiltesnė ir kur dar prieš kelias savaites, buvo užregistruota daugiausia užsikrėtimų šalyje.
„Tai tik rodo, koks užkrečiamas, koks limpamas yra šis virusas, – interviu sakė Thomas Filė, infekcinių ligų gydytojas iš Akrono (Ohajo valstija) ir Amerikos infekcinių ligų draugijos prezidentas. – Būtent tuo ir išsiskiria šis konkretus virusas.“
Nors ekspertai ginčijasi dėl aiškaus oro temperatūros poveikio koronavirusui, Australijos pavyzdys leidžia įsivaizduoti, kas gali laukti šiaurinių šalių po rugsėjo.
Nemažai ekspertų mano, kad patogenas elgsis panašiai kaip sezoninis gripas, kuris paprastai pratrūksta žiemą ir nuslopsta, atėjus pavasariui.
„Kiek rodo patirtis, daugeliui kvėpavimo takų virusų būdingas sezoniškumas, – kai oras sausesnis, vėsesnis, daugiau žmonių laiką leidžia uždarose patalpose, jis lengviau plinta nuo žmogaus žmogui, – sakė Harvey V. Finebergas, fondo „Gordon and Betty Moore Foundation“ prezidentas, pirmininkaujantis nepriklausomai ekspertų grupei, konsultuojančiai Baltuosius rūmus. – Infekcijos plitimas paprastai paspartėja žiemos mėnesiais, kai esate toli nuo pusiaujo.“
Padaugėjus ženklų, rodančių apie prastėjančią perspektyvą artėjant žiemai Šiaurės pusrutulyje, sveikatos ekspertai ragina aktyviau stengtis prislopinti viruso plitimą visuomenėje dar neatvėsus orams.
„Jeigu panaikinsite apribojimus virusui cirkuliuojant, turėsite problemų“, – sakė Stephenas Duckettas, „Grattant Institute“ ekspertų grupės sveikatos programos direktorius ir buvęs Australijos sveikatos departamento sekretorius.
Pakartotinis karantinas Melburne nepadeda sulėtinti koronaviruso plitimo
Pakartotinis karantinas Australijos Melburno mieste, regis, nepadeda sulėtinti koronaviruso plitimo, ir tai rodo, kad valdžia pritrūko galimybių pažaboti patogeną, atgyjantį visame pasaulyje.
Praėjus trims savaitėms po to, kai penkiems milijonams gyventojams buvo įvestas naujas karantinas kovojant su galingu protrūkiu, infekcijų kreivė Viktorijos valstijoje, kurios sostinė yra Melburnas, neplokštėja. Atvirkščiai, užsikrėtimo atvejų tik daugėja, ketvirtadienį buvo užregistruotas rekordinis 723 naujų infekcijų skaičius, penktadienį – dar 927. Naujoji statistika kelia didelį susirūpinimą, kad virusas išplis visos šalies mastu.
Apčiuopiamų rezultatų stoka tik patvirtina įtarimus, kad griežtos socialinio atsiribojimo priemonės – kurios padėjo pažaboti pirmąsias viruso bangas Azijoje ir Europoje, – tampa vis mažiau efektyvios, pandemijai trunkant jau aštuntą mėnesį ir gyventojams pavargus nuo trikdžių.
Žmonėms, negalintiems dirbti iš namų ir prarandantiems kantrybę dėl fizinės izoliacijos (ypač tarp jaunimo), nemažai gyventojų, panašu, nebenori griežtai laikytis karantino taisyklių, nes ekonominės ir socialinės sąnaudos tolydžio auga.
„Jeigu kiekvienas neprisidės ir neatliks savo vaidmens dabartinėje situacijoje, šis karantinas artimiausiu metu nesibaigs, – sakė Viktorijos valstijos premjeras Danielis Andrewsas ketvirtadienį. – Vis dar yra žmonių, kurie, neaišku kodėl, – ar dėl nusivylimo, nuovargio ar dėl iškilusių ekonominių sunkumų, – daro klaidingus pasirinkimus.“
Visuomenės sveikatos pareigūnai išnagrinės duomenis, kad išsiaiškintų, kas daroma netinkamai, penktadienį sakė D. Andrewsas, perspėdamas, kad apribojimai gali būti dar labiau sugriežtinti.
Karantino sukeltas nuovargis silpnina turimą vyriausybių „arsenalą“, vykstant intensyviai kovai su protrūkiais įvairiose šalyse, nuo Honkongo iki Ispanijos, nuo Vietnamo iki Belgijos. Jeigu privalomas socialinis atsiribojimas nepasiteisins, pasaulinis protrūkis gali įgauti dar didesnį mastą ir tęstis tol, kol bus sukurta ir išplatinta vakcina, – nebent būtų atrasta nauja stebėjimo ir pažabojimo strategija.
Pirmasis karantinas Australijoje, trukęs maždaug nuo kovo iki gegužės, buvo vienas iš sėkmingiausių pasaulyje: užsikrėtimo atvejų skaičius visos šalies mastu sumažėjo iki vos kelių per parą. Bet apsaugos klaidos, padarytos karantinuojant grįžtančius keliautojus viešbučiuose, ir prastas ypatingos svarbos informacijos suteikimas leido virusui su trenksmu sugrįžti į Viktorijos valstiją, antrą tankiausiai apgyvendintą valstiją.
Šiuo metu Viktorijos valstija, kurioje priskaičiuojama apie 10 000 atvejų, bendrą statistiką papildžius šimtams naujų infekcijų per beveik mėnesį, sudaro per 60 proc. visų COVID-19 atvejų Australijoje nuo pat pandemijos pradžios. Nerimą kelia ir augintis mirčių skaičius, protrūkiui išplitus senelių slaugos namuose.
Susidūrusi su pakartotiniu karantinu, nemaža dalis australų sunerimę svarsto, kokia bus to socialinė bei finansinė kaina, ypač kai nėra aišku, kada apribojimai bus atšaukti, sakė Emma McBryde, Australijos Kvinslando valstijoje esančio James Cook universiteto infekcinių ligų ir epidemiologijos profesorė.
„Mes neeliminuosime COVID-19, todėl mums teks rasti būdų, kaip šį virusą sukontroliuoti, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos“, – sakė E. McBryde. Paprastos plačiai taikomos praktikos – pavyzdžiui, dažnas rankų plovimas, kaukių dėvėjimas ir socialinio atstumo laikymasis – gali būti lengviau įsisavinamos nei karantinai, sakė profesorė.
Kai kurie ekonomistai tvirtina, kad antrojo karantino spragos rodo, kad Australija tinkamai nesirūpina savo skurdžiausiais piliečiais, paaiškėjus, kad daugelis jų, užsikrėtę koronavirusu, tiesiog negalėjo vykdyti nurodymų saviizoliuotis.
Valdžia tuščiai maldavo darbuotojų likti namie susirgus, net sumokėdama jiems už tai, kad šie izoliuotųsi laukdami testų rezultatų. Toks pakartotinis infekcijų šuolis skaudžiai kirto skurdesnėms migrantų bendruomenėms Melburne, grupei, kurią vyriausybė kaltina sąmoningai vengus testavimo dar prieš infekcinių naujos bangą.
„Kai kuriems žmonėms nedirbti savaitę ar dvi reiškia du scenarijus: išlaikyti stogą virš galvos ar gyventi skurde, – sakė Callamas Pickeringas, Azijos ramiojo vandenyno rinkų ekonomistas iš personalo samdymo portalo „Indeed.com“, veikiančio Melburne. – Jie neturi lėšų išgyventi tokį „poilsį nuo darbo“.
Australija nėra vienintelė, visomis išgalėmis mėginanti subalansuoti griežtas priemones ir žalą, kurią šios daro labiausiai socialiai nuskriaustiems žmonėms. Honkongas, kuris taip pat išgyvena smarkų užsikrėtimų šuolį, staigiai susigrąžino draudimą išsinešti maistą per pusryčius ir pietus, išplitus socialinėje žiniasklaidoje nuotraukoms, kur vyresnio amžiaus miestiečiai ir darbininkai valgo ant šaligatvių ir parkuose.
Žinoma, nors naujų infekcijų nemažėja, Melburno protrūkio metu audringo sprogimo neįvyko, – o jo nebūtų pavykę išvengti, jei nebūtų įvestas karantinas.
Bet kol bus sukurta ir plačiu mastu išplatinta vakcina, netikrumas, tvyrantis Australijoje, greičiausiai bus juntamas ir kitur.
„Žmonės supranta, kas gresia ir koks varginantis gali būti karantinas ir socialinio atsiribojimo politika, – elektroniniame laiške rašė Nicholas Thomas, Honkongo miesto universiteto visuomenės sveikatos docentas. – Vyriausybės ir jų gyventojai turi apsispręsti, ko nori – pandemijos pabaigos ar pasistengti grįžti į normalų ekonominį gyvenimą, žinant, kad jis bus sutrikdytas.“
