Mažiausiai uždirbančių profesijų penketukas
CVmarket marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė išduoda mažiausiai uždirbančių profesijų atstovus.
1. Valytojas, tvarkytojas. Šios srities darbuotojų atlyginimas vidutiniškai svyruoja nuo 250 iki 600 eurų. Tiesa, atlygis priklauso nuo išdirbamų valandų, o jų per dieną gali būti ir keturios, ir aštuonios. Dėl to, kad patalpų ar kambarių valytojai kartais dirba ne pilną darbo dieną, jie dažnai ieško papildomo darbo.
2. Indų plovėjas. Jei šios srities atstovas dirba pilną darbo dieną, jo piniginė kas mėnesį pasipildo nuo 450 iki 600 eurų.
3. Laiškininkas. Šį darbą atliekantis žmogus užtikrina, kad gyventojų pašto dėžutes pasiektų laiškai ir spauda. Kandidatams į laiškininko poziciją dažnai siūlomas ne pilnas etatas, todėl atlygis gali svyruoti nuo 350 iki 600 eurų. Vyriausiojo laiškininko atlyginimas gali siekti 650 eurų, o jei laiškininkas yra vairuojantis ir dirba pilnu etatu, už mėnesio darbą jis gaus 650-900 eurų.
4. Pardavėjas, pardavėjas-konsultantas. Klientų apsipirkimo procesą palengvinti norintiems pardavėjams-konsultantams sumokama 550-750 eurų.
5. Padavėjas. Fizinį darbą ir puikią komunikaciją su klientais suderinti turinčio padavėjo darbas yra vertinamas 600 eurų. Žinoma, pasididinti atlyginimą šios profesijos darbuotojas gali susirinkdamas arbatpinigių iš klientų.
Anot R. Tatarėlytės, šalia išvardintųjų profesijų svarbu paminėti ir sezoninius darbus atliekančius žmones. Tai gali būti skrajučių išnešiotojai, prezentatoriai, kurių darbas trunka kelias dienas ar savaites. Tokį darbą atliekantys asmenys dažniausiai gauna valandinį atlyginimą, kuris neviršytų minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio.
Pasakė tiesą apie kambarinės darbą
Rugilė, dirbanti kambarių tvarkytoja Palangoje, teigia, kad valytojos, dirbančios privačiame sektoriuje, dažnai yra apsukamos aplink pirštą.
„Nors prieš įsidarbinant yra žadama, kad valytojoms bus dosniai atlyginta už išdirbtus viršvalandžius, šis pažadas nėra išpildomas. Taip pat kambarinėms nesumokama už darbą per valstybines šventes“, – nusivylusi pasakoja Rugilė.
Anot pagrindiniame Lietuvos kurorte dirbančios merginos, tvarkytojos yra apgaunamos ne tik dėl viršvalandžių: „Prieš pasirašant darbo sutartį, joje yra nurodoma, kad moterims bus mokama minimali alga, ir pažadama, kad atlyginimas žymiai išaugs dėl gaunamų priedų. Deja, parašą ant darbo sutarties padėjusios kambarinės turi tenkintis minimaliu atlyginimu ir susitaikyti, kad jokio priedo negaus“.
Didžiausiu sunkumu savo darbe Rugilė įvardina didelį darbo krūvį: „Viešbutyje, kuriame aš dirbu, kambarinėms tenka tvarkyti didžiulį kiekį kambarių. Nors yra prašoma, kad nauji gyventojai atvyktų popiet, dažnu atveju jie į kambarį prašosi įleidžiami gerokai anksčiau. Mano kasdienį darbą lydi skubėjimas ir stresas.“
Iš arbatpinigių – antras atlyginimas
Pusmetį Vilniaus viešojo maitinimo įstaigoje dirbusi Sonata pasakoja, kad dosnūs klientų arbatpinigiai užtikrindavo didesnes pajamas.
„Įdarbinant mus, padavėjus, buvo sutarta, kad atlyginimas bus mokamas už išdirbtas valandas. Vadovavomės taisykle: kuo daugiau dirbsi, tuo daugiau uždirbsi“, – prisimena moteris.
Buvusi padavėja prisimena, kad įstaigoje, kurioje dirbo, atlyginimai buvo maži: „Kadangi mus įdarbinantieji suprato, kad daug užsidirbsime gaudami arbatpinigius, nė nesvarstė mokėti mums daugiau“.
O kiek arbatpinigių gavai daugiausia? „Prisimenu, kad per vieną vakarą esu gavusi 80 eurų“, – šypsodamasi kalba Sonata. Moteris priduria, kad dažnu atveju surinktos arbatpinigių sumos gerokai pranokdavo gaunamą darbo užmokestį.
Prie atlyginimo prisiduria antrame darbe
Anot CVmarket marketingo vadovės, mažas mėnesines pajamas gaunantys darbuotojai dažnu atveju dirba papildomus darbus.
„Mažai uždirbančių profesijų atstovai renkasi šiuos papildomus darbus: valytojo, naktinio sargo, pagalbinio darbuotojo gamyboje ar prekyboje, taip pat prekių suvedinėtojo ar portalo administratoriaus, internetinės prekybos užsakymų surinkėjo ir paruošėjo“, – išvardina R. Tatarėlytė.
Kaip teigia specialistė, papildomas valytojo darbas pasirenkamas dėl galimybės dirbti vakarais ar tik savaitgaliais.
„Išvardintų darbų atstovams dažnai nėra būtinybės dirbti konkrečiomis darbo valandomis, galimas darbas vakare arba iš namų“, – sako CVmarket marketingo vadovė.
Moteris priduria, kad paprastai atlyginimas už papildomą darbą yra valandinis ir svyruoja tarp 5-8 eurų už valandą.
Kai pajamos netenkina, persikvalifikuoja
Kaip teigia užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, darbo užmokestis nėra pagrindinis veiksnys ieškant darbo.
„Darbo neturintiems žmonėms darbo užmokestis yra svarbus veiksnys darbo paieškoje, tačiau ne pagrindinis dalykas. Stebima tendencija, kad ne mažiau svarbu yra darbo sąlygos, kolegos, galimybės derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus“, – sako specialistė.
Visgi, jei esamas darbo užmokestis netenkina, darbuotojai žvalgosi, kur galėtų užsidirbti papildomai. „Paprastai antrą darbą, yra renkamasi iš tos pačios profesinės grupės ar srities. Pavyzdžiui, architektas-dizaineris dirba ir biure, ir turi individualią veiklą. Mokytojas dirba mokykloje ir teikia korepetitoriaus paslaugas“, – vardija M. Jankauskienė.
Ar žmonės, siekdami didesnio uždarbio, dažnai persikvalifikuoja? Anot Užimtumo tarnybos atstovės, lankstumas, o tiksliau – gebėjimas prisitaikyti prie pasikeitusių darbo reikalavimų ir persikvalifikavimas užtikrina efektyvesnes darbo paieškas.
2020-ųjų metų pirmąjį pusmetį profesijos keitimui buvo pasirenkamos šios programos: motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka, apskaitininko ir kasininko, slaugytojo padėjėjo, virėjo, suvirintojo, žiniatinklio programuotojo, sandėlio operatoriaus, santechniko, autokrautuvo eksploatavimo, sandėlio operatoriaus.
Anot pašnekovės, praėjusiais metais naujas profesines kvalifikacijas ir kompetencijas įgijo daugiau nei 10 tūkstančių užimtumo tarnybos klientų. Didžiausią persikvalifikuoti norėjusių asmenų grupę sudarė 30-49 metų asmenys, jų buvo kiek daugiau nei 5 tūkstančiai.
