Kapinės – tarsi istorijos muziejus
Kaune yra nemažai kapinių, tačiau amžinajam poilsiui atgulusių mokslo ir meno pasaulio įžymybių skaičiumi niekas negali prilygti Petrašiūnų nekropoliui.
83 metų sulaukusi, amžinybėn iškeliavusi legendinė aktorė Gražina Balandytė – viena tų asmenybių, kurių amžinojo poilsio vietos formuoja savitą ir unikalią šių kapinių aurą.
Vaikštant po kapinių panteoną, skaitant čia palaidotų žmonių pavardes, galima pajusti istorijos dvelksmą.
Čia amžinajam poilsiui atgulė įvairiame laikotarpyje gyvenę ir dirbę garsūs žmonės, dažno jų gyvenimas buvo susietas su Kaunu. Galima sakyti, jog čia – tarpukario, pokario ir šių laikų nusipelniusių kauniečių nekropolis.
Tai prozininkas, poetas Bernardas Brazdžionis, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, krašto apsaugos ministras Stasys Raštikis, muzikos patriarchas – kompozitorius, pedagogas ir choro dirigentas Juozas Naujalis, tragiškai žuvęs parlamentaras Rimantas Ruzas.
Čia ilsisi ir europarlamentaro Liudo Mažylio senelis, žymus tarpukario Kauno medikas, profesorius Pranas Mažylis. Šiose kapinėse amžinajam poilsiui atgulė ir Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas.
Tarpukario spaudoje raginta uždaryti senąsias kapines ir laidoti Petrašiūnuose
Šiuo metu 9 hektarų plotą užimančios Petrašiūnų kapinės buvo įkurtos dar tarpukariu. To meto spaudoje galima rasti publikacijų, kuriose kalbama apie šias kapines bei nagrinėjama kita problema – senosios miesto kapinės miestui plečiantis (dabar jų vietoje yra Ramybės parkas – red.) atsidūrė namų apsuptyje.
„Už Petrašiūnų, taip vadinamoj sacharoj, yra apie 30 su viršum ha smėlėtos žemės, kuri tinka kapinynui ir, Žemės Reformos valdybos, kaip tik skiriama tam tikslui. Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapijai yra tenai jau išskirta ir apkapčiuota bene 7 ha žemės kapinėms.
Ten turėtų būti perkeltos kaip katalikų, taip ir kitų tikybinių organizacijų esamieji prie Vytauto pr. ir Trakų gatvių kapai“, – 1932 metų kovo 16 dieną rašė laikraštis „Lietuvos žinios“.
Po metų tame pačiame leidinyje Kauno valdžia raginta uždaryti senąsias kapines ir žmones laidoti Petrašiūnuose.
„Besiplečiant Kauno miestui, dabartinės kapinės atsidūrė pačiame centre. Tiesa, žiūrint nuo Žaliojo kalno, tas didelis medžių gojus atrodo didelis miesto papuošimas. Tačiau kitas vaizdas gaunasi, kai į kapines arčiau pasižiūri. Nėra tos dienos, kad miesto gatvėmis neitų laidotuvių procesijos, kurios, greta kapinių gyvenantiems, per daug darosi nemalonios, trukdo ir darbą. Tenka pastebėti, kad daugelį gyventojų tos apeigos per daug pesimistiškai veikia“, – rašoma 1933 m. rugpjūčio 25 dienos „Lietuvos žinių“ numeryje, straipsnyje „Kauno kapinių reikalu“.
Publikacijos autorius, pasirašęs inicialais J. A. tikino, kad šalia senųjų miesto kapinių esama mokyklų ir gimnazijų, o ši kaimynystė neigiamai veikia jaunimą. Taip pat pagvildentas ir „higienos klausimas“, nes nemažai garbingų ir turtingų asmenų palaidoti rūsiuose, iš kurių karštomis vasaros dienomis sklinda ne pats maloniausias kvapas.
„O, kadangi. tokių kapų su atdaromis rūsimis yra daug, tai kapų oras pasiekia net kelias aplinkines gatves. Ar tai žmonių sveikatai gerai?
Taigi, laikas pilnai pribrendęs šias kapines uždaryti, o pradėti laidoti naujai paskirtose vietose prie Petrašiūnų. Jei miesto savivaldybė tai pajėgtų atlikti, tai ji padarytų didelį miesto reikalų tvarkymo darbą“, – reziumuojama 1933 m. rugpjūčio 25 dienos publikacijoje.
Panteone jau kuris laikas nelaidojama, kam ruošiamasi – neatskleidžiama
Petrašiūnų kapinių panteonas ėmė formuotis į jas perkeliant iš Senųjų Kauno kapinių ir Vilijampolės kapinių čia perkeliant žymių žmonių palaikus.
Jame susiformavo kelios zonas, kuriose amžinajam poilsiui atgulė giminingų profesijų atstovai. Esama kunigų ir vienuolių kvartalo, šalia kurio glaudžiasi ir alpinistai, taip pat – artistų, profesorių ir mokslo daktarų erdvės, šalia iškilusio memorialo politiniams kaliniams ir tremtiniams ilsisi nusipelnę artistai, netoli jų – sportininkai, skulptorių ir poetų kalnelis.
Petrašiūnų kapinės jau senokai uždarytos. Jose laidojama arba jau esančiuose šeimos kapuose, arba naujoje vietoje, kur kadaise augo pušys. Tačiau norint čia atgulti amžinajam poilsiui, reikia turėti ženklių nuopelnų, gauti Kauno savivaldybės komisijos leidimą.
Jau kelinti metai nebelaidojama ir šių kapinių panteone. Savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna yra minėjęs, kad savivaldybės sprendimu čia ruošiamas projektas itin iškilaus žmogaus atminimo įamžinimui. Koks tai žmogus, – neatskleidžiama.
Šalia šviesuolių ilsisi ir šešėlinio pasaulio atstovas
Visų Šventųjų dieną Kauno Petrašiūnų kapinės ir jų panteonas tampa miesto inteligentijos lankymosi vieta. Čia užsukama pagerbti amžinybėn iškeliavusius ir smėlėtoje kalvoje palaidotus šviesuolius.
Bene žymiausi jų – lietuvių kalbos normintojas Jonas Jablonskis, kalbininkas, profesorius Kazimieras Būga, poetai Bernardas Brazdžionis ir šiuo metu prieštaringai vertinama Salomėja Nėris, kompozitorius ir dirigentas Juozas Gruodis, architektas Vytautas Landsbergis – Žemkalnis, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, tarpukario politikas Mykolas Šleževičius, skulptorius Juozas Zikaras, rašytoja, literatūros ir meno kritikė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.
Čia ilsisi ne tik amžinybėn iškeliavę garsūs menininkai, bet ir legendiniai boksininkai: Algirdas Šocikas ir dramatiško likimo Ričardas Tamulis.
Šiose kapinėse, šeimos kape, šalia senelių ir brolio palaidotas radijo laidų vedėjas Aurimas Dautartas.
Naujoje kapavietėje atgulė ir šešėlinio pasaulio atstovas, 2001 metų rudenį sostinėje snaiperio nušautas „Daškinių“ gaujos vadeiva Remigijus Daškevičius pravarde Daškė. Panašu, kad po mirties kelią į elitinį nekropolį jam galėjo atverti tuo metu užimtas Lietuvos bokso federacijos prezidento postas.
