Šeimos gydytoja įsiutusi dėl dabartinės situacijos: nebetikiu nė vienu jų žodžiu

Nuo liepos 20 vakaro dėl liūties sutrikus Registrų centro darbui ir dėl to „nulūžus“ e. sveikatos sistemai su visais Lietuvos pacientų duomenimis, per karantiną gydytojų sustyguotas darbas, ypač įtraukiant nuotolines konsultacijas, visiškai sugriuvo. „Gydytojai pikti, o aš įsiutusi“, – „Delfi“ kalbėjo šeimos gydytoja Toma Kundrotė.

Papildyta 13.17 val.

Antradienį Registrų centro specialistai atkūrė didžiausios šalyje informacinės sistemos e. sveikata veiklą.

Pranešime rašoma, kad visus sistemoje sukauptus duomenis iš kopijavimo įrenginių pavyko sėkmingai atkurti.

Gydytojams tenka dirbti ilgiau

Pirmadienio pamainą atidirbusi ir dar dvi valandas laisvo laiko skyrusi popieriniams receptams išrašyti, gydytoja telefonu kalbėjo išties susinervinusi. Kaip sakė T. Kundrotė, dabartinė Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos situacija toli gražu nėra iš lengvųjų.

„Negana – koronavirusas, dar ir pagrindinį serverį „užpylė“, į kurį jau kelerius metus keliama informacija. Per karantino laikotarpį viskas buvo sustyguota – nemažą darbo dalį šeimos gydytojai ir gydytojai specialistai atliko naudodamiesi e. sveikatos sistema: išrašydavo elektroninius vaistų receptus, siuntimus, tarpusavyje dalijosi informacija, – pasakojo Kaune dirbanti šeimos gydytoja T. Kundrotė.

– Viskas 100 procentų atsidurdavo e. sveikatos sistemoje ir staiga viskas dingo. Kaip dabar dirbti? Sudėtinga, nes pacientai negauna kompensuojamųjų vaistų, negali jų nusipirkti visa kaina. Išrašyti yra sunkiau.“

Dingo informacija

Gydytoja sako, kad tarp gydytojų ir pacientų yra visiškas chaosas, nes iki šiol kurį laiką buvo išrašomi elektroniniai siuntimai pas specialistus, o dabar ši informacija dingusi.

„Mes nebematome specialistų atsakymų, pacientas turi atnešti popierinį. Tai apie ką mes kalbame, jei saugomės nuo koronaviruso ir norime kuo mažiau kontaktų? Kai tikrai nebūtina, tai dabar visi pacientai ateina: atneša vaistų knygutes vaistams pratęsti, atsineša atsakymus aptarti, nes jų nebėra elektroninėje erdvėje“, – piktinosi šeimos gydytoja.

Gydytoja pasakojo, kad praėjusį pirmadienį pacientą nusiuntė padaryti plaučių rentgeną.Tą patį vakarą į e. sveikatos sistemą buvo įkeltas atsakymas, tačiau, sutrikus sistemai, jis dingo. „Aš nežinau, kas jo plaučiuose darosi. Klausydama girdžiu, kad yra negerai. Rentgeno atsakymo neturiu, nes gydytojas tada dar įvedė į e. sveikatos sistemą. Antradienį man pacientas skambina ir klausia, kokie jo plaučių rezultatai. Sakau: atsiprašau, nežinau, – apmaudą liejo šeimos gydytoja.

– Tai, kad neveikia sistema, yra nesuvokiama. Jie čia tokias teisines atsakomybes... Aš neįsivaizduoju. Ta sistema išvis net neturėjo būti paleista nuo pat pradžių, nes nėra atsarginio serverio. Tokiai sistemai du trys atsarginiai serveriai nepamaišys, o jie nė vieno neturi.“

Kiek gydytoja domėjosi, kai kurie pacientų duomenys bus dingę visam laikui. „Kokia tai bus dalis, aš nežinau, manau, tai bus didžioji dalis“, – sakė T. Kundrotė.

Gydytoja dėl e. sveikatos ir ją valdančio Registrų centro yra praradusi viltį.

„Jie visi meluoja. Aš nebetikiu nė vienu jų žodžiu. Dar praeitą savaitę buvo kalbėta, kad tikrai visi duomenys saugūs. Dabar sako, kad dalies duomenų nepavyks atkurti. Kas bus dar po savaitės? Sakys, kad duomenų nebėra? Aš jais nebetikiu“, – piktinosi šeimos gydytoja.

Pacientai priversti eiti į gydymo įstaigas

T. Kundrotė pasakojo, kad dabar šeimos gydytojai, kiek gali, dokumentus pacientams išrašo ranka. Siuntimų, vaistų receptų pacientai turi ateiti pasiimti į gydymo įstaigą. „Turime vidines sistemas, viską keliame į jas. Bent jau dalis duomenų lieka vidinėse sistemose“, – sakė gydytoja. Visgi kai kurie specialistai dirba tik su e. sveikatos sistema, pavyzdžiui, įveda atsakymus atlikę rentgeno nuotrauką ir pan.

„Yra ir šeimos gydytojų, kurie savo įstaigose neturi vidinių informacinių sistemų ir jie dirba su e. sveikata, – sakė T. Kundrotė.

– Įsivaizduokite, pacientas pas gydytoją atėjo pirmadienį, pasakojo apie savo sveikatą. Gydytojas turi daug pacientų, susirašo visus skundus į e.sveikatos sistemą. Tarkime, pacientas gydytojui paskambino trečiadienį dėl tyrimų atsakymų ir gydytojas negali pažiūrėti, kuo jis skundėsi. Juk visko neatsiminsi, tad turi iš naujo perklausti. Jei duomenys buvo tiesiai į e. sveikatą suvesti, tai visi bus prarasti.“

Gydytoja pasakojo, kad bent jau jos atveju pacientų eilės nepailgėjo, tačiau, kad taip neatsitiktų, gydytojai savo laisvo laiko skiria pacientams – popieriniams receptams, siuntimams išrašyti ir pan.

„Aš pirmadienį darbą baigiau dviem valandom vėliau, nes tvarkiau popierius dėl lipdukų ligonių kasoms, paskui derinau, aiškinausi, rašiau prašymus, pacientams siuntimus, spausdinau krūvas siuntimų, – pasakojo T. Kundrotė.

– <...> Negana to, tokius „jautrius“ duomenis, kaip mirties liudijimai, mes turėsime sukelti į e. sveikatos sistemą, kai ji pradės veikti, jei tik pradės.“

Seni lipdukai – nebenaudojami

Gydytoja pasakojo, kad pirmadienį darbo metu daug laiko sugaišo ieškodama seniai gydytojų pamirštų, bet dabar popieriniams receptams išrašyti reikalingų lipdukų, kurie anksčiau būdavo klijuojami į kompensuojamųjų vaistų pasą. Galiausiai, kai juos rado gydymo įstaigos sandėlyje, paaiškėjo, kad šie tokie pasenę, jog nebelimpa, tad naudoti jų neišeina.

Lipdukų iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) reikia naujų. „Ligonių kasos pasižiūrėjo taip biurokratiškai, kad jų turime turėti. Sakė siųsti prašymą, tada pažiūrės. Mums žiauriai sunku, pacientai be vaistų, kai kurie jau daugiau kaip savaitę. Yra naudojančių insuliną. Ką jiems daryti? Nevalgyti? Yra tokių, kurie negali nusipirkti vaistų visa kaina“, – situacija piktinosi šeimos gydytoja.

Pasak jos, kalbant apie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą, šiuo metu aplinkybės neeilinės, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios institucijos dirba sena tvarka.*

„Turi dėl kiekvieno dalyko pildyti, aiškintis, prašyti. Kažkoks siaubas. Toks jausmas, kad čia tik mums vieniems reikia dėl pacientų kryžiaus kelius eiti. Tų knygučių (kompensuojamųjų vaistų paso – „Delfi“) neturi, pametę, pasidėję, neranda. Siaubas“, – kalbėjo T. Kundrotė.

Paleisti sistemą – vėliausiai iki trečiadienio

Registrų centras antradienį toliau tęsia e. sveikatos sistemos atkūrimo darbus, Eltai teigė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius pirmadienį sakė, kad šiuo metu neveikiančios e. sveikatos sistemos atkūrimas – „dienų klausimas“.

Elta primena, kad teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pirmadienį sakė keliąs Registrų centro vadovui uždavinį vėliausiai iki trečiadienio paleisti e. sveikatos sistemą. Pasak jo, sistemos nepavyko greitai atkurti dėl to, kad ji neturi papildomų serverių.

Registrų centro sistemos sutriko praėjusį pirmadienį, liepos 20-ąją, kai Vilniuje po praūžusios liūties trūko vamzdis ir buvo užlietos serverinės. Vanduo pateko į Registrų centro Duomenų centro patalpas.

Registrų centras teigė, kad didžioji dalis jos teikiamų paslaugų atkurta, tačiau procesai užtruks dėl e. sveikatos sistemos.

* Ligonių kasų atstovai informuoja, kad visos teritorinės ligonių kasos (TLK), į kurias kreipiasi gydymo įstaigos norėdamos įsigyti receptų blankų ir gydytojo tapatybę patvirtinančių lipdukų, šių priemonių turi pakankamai. Jei kartais įstaigos jų pristigtų, operatyviai – dažniausiai net tą pačią dieną – jomis būna aprūpintos.
Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių (pvz., netinkamas priemonių sandėliavimas) gydymo įstaigos turi nekokybiškų, nenaudotinų lipdukų, ligonių kasų atstovai kviečia nedelsiant kreiptis į savo regiono TLK ir juos operatyviai pakeisti naujais:

Vilniaus TLK

Statistikos ir analizės skyrius tel. [phone] arba [e-mail];

Kauno TLK

Finansų ir apskaitos skyrius tel. [phone] arba [e-mail];

Klaipėdos TLK

Finansų ir apskaitos skyrius tel. [phone] arba [e-mail];

Šiaulių TLK

Statistikos ir analizės skyrius tel. [phone] arba [e-mail];

Panevėžio TLK

Finansų ir apskaitos skyrius tel. [phone] arba [e-mail].