Didmeninės braškių kainos Lenkijoje šią vasarą nukrito iki 5 zlotų (1,1 euro) už kilogramą nuo 6,5 zlotų pernai. Tačiau mažmeninės kainos ir toliau auga. Kodėl?
Kai kurie svarsto, kad kainų svyravimą visų pirma nulėmė COVID-19, kuris trukdė samdyti darbuotojus, bei dramatiškos orų permainos šią vasarą. Kai oras vos per keletą minučių iš atogrąžų audros virsta sausu vasaros karščiu, paklausos numatyti neįmanoma.
„Vieną dieną braškes išperka greitai, kitą dieną užtrunki keletą valandų, – pasakoja vienas prekybininkas. – Būna, nusiperki didesnį konteinerį braškių, o pakeliui į miesto prekyvietes oras staiga pasikeičia ir kaina nukrenta. Ką tada daryti?“, – klausia jis.
Žiūrint iš augintojų pusės, braškės nemėgsta daug vandens, o atėjus karščiams jos greitai pūva, priduria jis. Šių metų braškių derliaus kokybė suprastėjusi, sako Božena Nosecka iš Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto. „Braškių derliaus apimtis panaši kaip pernai, tačiau kokybė prastesnė“, – teigia ji. Pastaruoju metu iškritę gausūs krituliai ir audros sunaikino daugelį plantacijų. Vartotojams kaina taip pat didesnė – iš dalies dėl to, kad į kainą įtraukiamos ir tokios rizikos kaip derliaus sugadinimas.
Didelis verslas
Negana to, kadangi kovo viduryje Lenkijos vyriausybė įvedė vienas griežčiausių karantino priemonių Europoje, maždaug 150 000 iš apytikrio milijono ukrainiečių, gyvenančių Lenkijoje (jos didžiausia migrantų grupė), paliko šalį, ir dabar Lenkijoje trūksta braškių skynėjų.
2019 m. iš viso buvo surinkta 175 000 tonų braškių – lyginant su 195 600 tonų prieš metus. Lenkijos žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto duomenimis, šiemet braškių derlius ne mažesnis nei 2019 m. Visoje Lenkijoje yra apie 50 000 hektarų braškių plantacijų. Priklausomai nuo oro, kasmet surenkama 180–200 milijonų kilogramų, todėl Lenkija laikoma antrąja pagal dydį braškių augintoja Europoje.
Nelegalūs pardavimai
Varšuvos Mokotovo apygardos prokuratūra, priklausanti teisingumo ministerijai, teigia, kad prekyba mažmeninės prekybos kioskuose, išmėtytuose po visą miestą, valstybės biudžetui atneša milijonus zlotų nuostolių. Viskas daroma be kasos aparatų, todėl prekybininkai nemoka mokesčių ir greičiausiai įdarbina papildomų žmonių – paprastai bedarbių, nepilnamečių ar užsieniečių, įskaitant vis daugiau ukrainiečių.
Miesto inspektoriams atstovaujantis vyresnysis inspektorius Slawomiras Smykas sako, kad jo kolegos paprastai žino, kas užsiima nelegalia prekyba. Prekybininkai visada vairuoja prabangius automobilius, kuriuos registruoja šeimos narių vardu, teigia kitas inspektorius: „Tik pažiūrėkite į automobilių stovėjimo aikštelę.“
„Taip, Varšuvoje egzistuoja nelegalios prekybos problema. Žmonės, užsiimantys nelegalia prekyba, paprastai dirba didesnėms, organizuotoms grupuotėms, – sako S. Smykas ir priduria, kad jų vadovai dažnai įdarbina pagyvenusius žmones arba bedarbius. – Tačiau savivaldybių inspektorių daugelio metų pastangomis Varšuvoje nelegalios prekybos labai sumažėjo“, – pažymi jis.
Deja miesto inspektoriai nelabai ką gali padaryti, tik skirti baudas, kurias sumoka nedaugelis. Pareigūnai paprastai negali tiesiogiai įsikišti, nes nusikalstamą veiką atlieka asmuo, kuris pats fiziškai pardavinėja prekes. Pasak inspektorių, populiariausiuose taškuose prekės, kurių vertė siekia dešimtis tūkstančių zlotų, paprastai išnyksta per kelias valandas, o pardavėjams mokama nuo 20 iki 40 zlotų per dieną. Taigi, jei prekeiviai gauna baudą iki 500 zlotų, jie paprastai nemoka. „Bauda iš esmės yra neveiksminga bausmės forma, nes prekybininkai neturi stabilių pajamų“, – sako S. Smykas.
Miesto inspektoriai tikrina, ar pardavimo vietoje yra svarelių, ar šalia parduodamų prekių nurodytos kainos, ar galima identifikuoti pardavėją, skirti baudą arba pareikalauti bausmės teisme. „Tie, kurie vykdo tokią praktiką, paprastai pažeidžia mokesčių, sanitarijos ir tvarkos arba epidemiologinius reikalavimus“, – teigia miesto inspektoriai.
Kartais inspektoriai konfiskuoja prekes. Kai jiems tai pavyksta, prekės gabenamos į šaldymo patalpas, kol teismas nuspręs, ką su jomis daryti toliau, sako S. Smykas.
