Karantinas skaudžiausiai atsiliepė ūkininkams
„Aviva Lietuva“ užsakyto reprezentatyvaus gyventojų tyrimo duomenys rodo, kad, vertindami finansinį pasiruošimą karantinui, Lietuvos gyventojai pasidalino į dvi stovyklas. Beveik pusė (48 proc.) respondentų sako, kad nebuvo pasiruošę finansiniams karantino išbandymams, kita pusė (52 proc.) – kad turėjo investicinį draudimą, santaupų ar kitų finansinių instrumentų.
Mažiausiai neigiamą pandemijos įtaką savo finansinei situacijai pajuto 36-45 m. metų amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, uždirbantys daugiau nei 700 eurų. Taip pat atspariausi finansiniams išbandymams buvo vadovai, specialistai ir smulkūs verslininkai, mažiausiai pasiruošę – ūkininkai. Už juos daugiau santaupų turėjo net šeimininkaujantys namuose ir bedarbiai.
Respondentų taip pat buvo klausiama, ar jie ketina kaupti finansinį rezervą kitam sunkmečiui. 31 proc. respondentų atsakė, kad tokį rezervą planuoja kaupti, 15 proc. – jau kaupia, bet mano, kad reikia kaupti daugiau, 22 proc. neketina kaupti, o 32 proc. apskritai apie naują sunkmetį negalvoja.
Finansines pamokas išmoko ne visi
Mažiausiai apie galimą finansinį sunkmetį linkę galvoti mažesnes pajamas gaunantys asmenys, labiausiai – aukštąjį ir nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai. Karantino pamokas geriausiai išmoko ūkininkai – 39 proc. labiausiai per karantiną nukentėjusios profesijos atstovų teigia, kad planuoja kaupti rezervą kitam sunkmečiui.
„Apklausos duomenys atspindi savarankiškai dirbančiųjų situaciją mūsų šalyje. Praėjusių metų pabaigoje 151,5 tūkstančių Lietuvos gyventojų dirbo savarankiškai. Iš jų 85 tūkstančiai – paslaugų sektoriuje, 32 tūkstančiai – žemės ūkyje. Šie žmonės dažnai turi mažiau socialinių garantijų ir labiausiai finansiškai nukentėjo per šalyje paskelbtą karantiną“, – sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
