Tarakonų greičiausiai mažėja nuo pat Sovietų sąjungos griūties, o gal ir prieš tai. Tarakonai dažniausiai laikomi parazitais ir žmonėms namuose tikrai nepadeda. Tačiau Čeliabinsko ir Jekaterinburgo mokslininkai 2010 metais pasiūlė įtraukti juodąjį tarakoną į tarptautinį nykstančių rūšių sąrašą. Biologinė įvairovė, kad ir kokia ji būtų, turi būti saugojama. Tik mokslininkai nežino, kodėl tarakonai nyksta iš gyventojų namų.
Šis fenomenas gali būti susijęs su tuo, kad čia tarakonų tiesiog buvo daugiau nei kitur, o pagerėjus higienos standartams tarakonai tiesiog migravo kitur.
Tarakonai minta žmonių šiukšlėmis. XX amžiaus pabaigoje–XXI amžiaus pradžioje post-sovietinėse šalyse paplito sandarūs šiukšlių maišai. Žinoma, jie naudoti ir anksčiau, tačiau dabar supakuojamos kone visos šiukšlės. Be to, sumažėjo šiukšlių šachtų daugiaaukščiuose arba jos tapo geriau apsaugotos nuo parazitų. Pasikeitė ir patys pastatai – galbūt tarakonams netinka mūsų naudojamos izoliacinės medžiagos? O galbūt jiems liko mažiau uždarų vietų pasislėpti?
Žmonėms tarakonai, žinoma, nepatinka, todėl jie juos aktyviai naikina. Tikėtina, kad patobulėjusios kenkėjų naikinimo priemonės ir platesnis jų naudojimas taip pat sumažino tarakonų populiaciją. Gali būti, kad žmonės tarakonus naikina ir netyčia – galbūt jiems netinka pasikeitęs mūsų maistas? Kai kurie rusų mokslininkai spėja, kad genetiškai modifikuoti produktai tarakonams yra tiesiog nepriimtini, bet, vėlgi, tai nėra patikrinta versija.
Galima svarstyti ir natūralius faktorius. Pavyzdžiui, vidinės kovos tarp skirtingų tarakonų rūšių galėjo nulemti jų populiacijos mažėjimą. Tuo pat metu, kai sumažėjo tarakonų, padaugėjo Monomorium pharaonis skrudžių, kurios varžosi su tarakonais dėl maisto resursų ir net kartais jais minta. Galiausiai, tarakonų populiacija gali trauktis ir dėl klimato kaitos.
Tiesos kol kas nesužinosime – niekas netiria tarakonų populiacijos dydžio. Tikėtina, kad tarakonų post-sovietinėse šalyse mažėja ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių.
