Pasak leidinio, J. Marsaleko kolegos pranešė, kad jis, jo paties teigimu, vyksta ieškoti dingusių lėšų Filipinuose, kur šie pinigai turėjo būti laikomi vietos bankų sąskaitose. Po keturių dienų buvo išduotas J. Marsaleko arešto orderis ir jis buvo atleistas iš pareigų.
Britų verslo dienraštis „The Financial Times“ rašo, jog Filipinų pasienio registre yra įrašų apie J. Marsaleko atvykimą ir jo išvykimą į Kiniją, bet jie greičiausiai yra suklastoti, nes įraše paminėtas skrydis į Kiniją nurodytą dieną nebuvo atliktas.
Be to, leidinio duomenimis, J. Marsalekas praeityje ne kartą gyrėsi, jog yra susijęs su specialiosiomis tarnybomis ir turi kelis pasus.
Vokietijos verslo dienraščio „Handelsblatt“ turimais duomenimis, J. Marsalekas vienam pažįstamui pasakė, jog yra „politiškai stabilioje aplinkoje“, ir pridūrė: „Nesijaudink, čia valdžioje pastaruosius 25 metus yra tie patys žmonės.“
Pasak leidinio, tokių šalių pasaulyje yra nedaug ir artimiausia iš jų yra Baltarusija, kuri nuo 1994 metų turi vienintelį prezidentą – Aleksandrą Lukašenką.
„Der Spiegel“, „Bellingcat“, „The Insider“ ir JAV informaciniam biuleteniui „McClatchy Report“ atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad J. Marsalekas į Minską privačiu lėktuvu atvyko pirmosiomis birželio 19-osios minutėmis ir, turimais duomenimis, nuo to laiko lieka šioje šalyje.
Tyrimo autoriai mano, jog kalba greičiausiai eina apie privatų orlaivį „Embraer 650 Legacy“ iš Talino, kuris į Estijos sostinę atskrido iš Austrijos Klagenfurto miesto.
„Der Spiegel“, „Bellingcat“, „The Insider“ ir „McClatchy Report“ gautais pasienio kontrolės tarnybų duomenimis, J. Marsaleku jau daug metų domisi Rusijos žvalgyba, kuri stebi jo keliones.
Per pastarąjį dešimtmetį jis Rusijoje lankėsi iš viso daugiau kaip 60 kartų.
Dar 2018 metais „Wirecard“ turto vertė viršijo 5,8 mlrd. eurų, o pelnas siekė beveik 350 mln. eurų. Bendrovėje dirbo daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, o jos akcijos buvo įtrauktos į Frankfurto biržos indeksą DAX.
Skandalas dėl „Wirecard“ įsiplieskė birželio pabaigoje, kai EY auditoriai nesugebėjo patvirtinti, jog bendrovės patikros sąskaitose Filipinų bankuose yra 1,9 mlrd. eurų.
Bendrovės valdyba pripažino, jog šių lėšų galbūt apskritai nebuvo.
Galiausiai „Wirecard“ nesugebėjo paskelbti metinės veiklos ataskaitos, atšaukė ankstesnių laikotarpių ataskaitas ir pateikė teismui prašymą inicijuoti bankroto procedūrą.