Atsparumas insulinui yra esminis veiksnys antro tipo diabeto vystymuisi ir kitoms sveikatos problemoms (prediabetinė būklė, viršsvoris, per aukštas cholesterolio lygis, aukštas kraujo spaudimas, lėtinis nuovargis, valgymo sutrikimai ir kt.).
Ankstyvas nustatymas ir prevencija gali padėti išvengti ligos, todėl itin aktualu tirti kas kelia atsparumą insulinui, mažina jautrumą.
Per didelis baltymų vartojimas siejamas su padidėjusia antro tipo diabeto rizika, o per gausus gyvulinių baltymų vartojimas sukelia atsparumą insulinui. Tokias išvadas pateikia Amerikos mitybos asociacijos publikuotas tyrimas. Tyrimą 2017 m. atliko Bahar Azemati, Sujatha Rajaram, [...], and Ella H Haddad. Tyrime dalyvavo 548 vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės.
Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad vegetariška ir veganiška mityba didina jautrumą insulinui arba neturi jam esminės įtakos, o štai gausus gyvulinių produktų vartojimas – priešingai. Taigi, kokie mitybos įpročiai kenksmingiausi?
Pasirodo, kad tiems tiriamiesiems, kurie vartojo per didelį bendrą baltymų kiekį kasdien (1,87 g/kg), palyginti su tais, kurių valgomas baltymų kiekis buvo normalus (0,74 g/kg), nustatyta padidėjusi insulino sekrecija ir gliukoneogenezė (padidėjusi gliukozės gamyba iš baltymų ir riebalų).
Teigiamas ryšys fiksuotas tarp bendro aukšto gyvulinių baltymų vartojimo, raudonos mėsos vartojimo ir atsparumo insulinui. Stipriausi ryšiai tarp atsparumo insulinui ir raudonos bei perdirbtos mėsos.
Tiesa, ne visi gyvulinės kilmės produktai neigiamai veikia jautrumą insulinui ir kelia atsparumą. Liesa mėsa ir riebi žuvis didina jautrumą insulinui. Tinkami vegetariški, veganiški produktai tokie kaip žemo glikeminio indekso viso grūdo grūdai, ankštiniai ir riešutai.
Aukšto glikeminio indekso produktų (duona, makaronai, bulvės) rekomenduojama vengti.
Tyrimo autoriai pažymi, kad būtina atlikti daugiau tyrimų vertinant kitų produktų įtaką insulinui (pieno, kiaušinių). Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, rekomenduoja riboti gyvulinių baltymų vartojimą. Valgyti juos saikingai.
Kitą tyrimą aptarta tema 2018 m. atliko Zhangling Chen, Maria Geertruida Zuurmond, [...], and Trudy Voortman. Tyrime dalyvavo 6798 tiramieji.
Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo daugiau dietoje augalinės kilmės produktų, tuo yra didesnis jautrumas insulinui ir atvirkščiai, kuo daugiau gyvulinės kilmės produktų vartojama – tuo labiau didėja atsparumas insulinui.
Vadinasi, siekiant geros sveikatos, mitybos pagrindą turėtų sudaryti žemo glikeminio indekso augalinės kilmės produktai. Tačiau tikrai ne vien jie. Visur būtinas balansas.
Medicinos mokslų daktaras L. Wilson (2014) nurodo, kad ilgamečiams augalinės kilmės pasekėjams gali pradėti trūkti tokių amino rūgščių kaip taurinas, cisteinas, karnitinas, metioninas. Šios amino rūgštys padeda kepenims išvalyti organizmą nuo įvairių toksinų. Be šių amino rūgščių, nesvarbu kokia švari mityba būtų, organizmas gali nebeišsivalyti taip, kaip turėtų. Visų nepakeičiamų amino rūgščių turi mėsa, žuvis, paukštiena. Taip pat augaliniai baltymai: soja, kanapių baltymai. Pupelės, lęšiai, avinžirniai ir kiti augaliniai baltymų šaltiniai neturi visų nepakeičiamų amino rūgščių. Žmogaus organizmas pats pasigaminti jų negali. Svarbu ir tai, kad augalinių baltymų pasisavinimo koeficientas žemesnis. Pavyzdžiui, sojos produktų pasisavinimo koeficientas siekia apie 50 proc., o kiaušinių – daugiau nei 90 proc.
Kitos problemos, anot L. Wilson (2014) yra per mažas vitamino D ir Omega 3 riebiųjų rūgščių kiekis (šių medžiagų yra kiaušiniuose ir riebiose žuvyse). Vitamino B12 stoka.