Mokslininkai išanalizavo 600 metų duomenis, siekdami suprasti pirmą kartą 20 a. viduryje pastebėtą oro anomaliją ir pastarojo meto klimato kaitą, informuoja sciencealert.com.
Kaip rašoma Pietų Amerikos sausros atlase (PASA), drėgmės svyravimus per pastaruosius šešis amžius yra užfiksavę ir daugiau istorinių duomenų. Nuo praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio buvo tarpų tarp intensyvių sausrų, o nuo septinto dešimtmečio buvo po vieną sausrą kas dešimt metų.
Nors medžių rievės tiksliai nepaaiškina šių ekstremalumų, tyrėjai tikisi, kad duomenys apie jas kartu su kitais duomenimis ir stebėjimais leis padaryti vertingų įžvalgų.
Pasak paleoklimatologo Mariano Moraleso iš Argentinos Nacionalinės mokslo ir technologijų tyrimų tarybos, vis ekstremalesni hidroklimato pokyčiai kyla dėl žmogaus veiklos įtakos, kita vertus, dar neaišku kiek jie susiję su natūralia klimato įvairove, o įtakos jiems turėjo žmogaus veiklos sukeltas klimato atšilimas.
Naujame PASA numeryje rašoma apie pokyčius Argentinoje, Čilėje, Urugvajuje, Paragvajuje, didžiojoje Bolivijos dalyje, pietų Brazilijoje ir Peru, kurie užfiksuoti, analizuojant 286-ių medžių rieves.
Pasak M. Moraleso, Pietų Amerikai ekstremalūs klimato pokyčiai labai pavojingi, o pastarojo meto sausros stipriai pakenkė žemės ūkiui didžiuliuose žemyno plotuose.
Įdomiausia tai, kad vienos Argentinos ir Čilės dalys kenčia nuo begalinės sausros, o kitose šių dalyse – didžiulė drėgmė. „Nenorime skubėti ir teigti, kad visa tai vyksta dėl klimato pokyčių, – sakė paleontologas Edwardas Cookas iš Kolumbijos universiteto. – Gamtoje yra daug reiškinių, kurie panašūs į žmonių sukeltus klimato pokyčius.“
Tyrėjai įvardino trys esminius veiksnius, kurie daro įtakos pastarųjų šešerių metų svyravimams: Ramiojo ir Atlanto vandenynuose kintanti vandens paviršiaus temperatūra, vakarinių vėjų juosta aplink Antarktidą, vadinama pietiniu žiediniu režimu, ir vadinamasis Hadley fenomenas, skleidžiantis šilumą ir drėgmę nuo pusiaujo.
Gali būti, kad pokyčiams turi įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir ozono sluoksnį naikinančių chemikalų sąveika su minėtais esminiais veiksniais, teigė tyrėjai. Visa tai gali turėti įtakos dabartiniams svyravimams Pietų Amerikoje.
PAA komanda tiksi, kad medžių rievių tyrimai padės geriau suprasti klimato pokyčius, esamas sąlygas ir pasiruošti ateičiai.
Kaip teigė klimatą tyrinėjantis mokslininkas iš Kolumbijos universiteto Jasonas Smerdonas, panašu, kad pasaulinis klimato atšilimas stiprina tiek drėgmę, tiek sausrą. Tyrimas aprašytas leidinyje PNAS.
