„Žiūrėkite, Jūs mano komandoje, ar ne?“ – į mitinguotojus kreipėsi prezidentas.
„Taip“, – choru atsakė mitinguojantieji. Jų į Daukanto aikštę prie prezidentūros susirinko apie pusšimtį.
„Mes norime, kad Jūs būtumėte mūsų komandoje“, – pridūrė V. Landsbergis, viešai kvietęs žmones į mitingą prie prezidentūros.
Prezidentas atsakė sutinkąs, kad visi turime „žaisti vienoje visos Lietuvos komandoje“.
„Jūs turbūt matote, kad pastaruoju metu mes padarėme labai nemažai, ir tai nėra tik kreipimasis į baltarusių tautą. Tai – pirmiausia darbas Europos Komisijoje. EK yra labai aiškiai suformuluota problema, ką reikia daryti, identifikuotas pavojus, kuris yra Baltarusijoje, ir EK vis geriau supranta šitą bėdą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį į trečiadienį vykusį jo vizitą Lenkijoje.
„Pavyko pasiekti, kad turime labai stiprių draugų. Jeigu tie draugai mus rems, tai, manau, tikrai galėsime sudaryti tvirtą atsvarą revizionistinėms arba kompromisinėms formuluotėms, kurios gimsta kitose mūsų regiono vietose“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad ir ministras yra įpareigotas vesti derybas tvirtai, neišduoti principų, siekti palankiausio visiems rezultato.
„Mūsų visų tikslas – sėkminga sinchronizacija, kuri padėtų tašką, kad jokių elektros energijos pasiūlų iš trečiųjų šalių nebūtų po 2025, kai ji bus įgyvendinta“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad pilietinė pagalba šitoje srityje labai svarbi.
„Tikrai, patikėkite, šituose rūmuose nebus daroma nieko, kas būtų nenaudinga Lietuvos žmonėms. Mes organizuojame (Valstybės gynimo tarybos) pasitarimą, kuriame bus svarstomas Astravo klausimas, tačiau ten bus ieškoma ne kokių nors kompromisų arba, kaip Jūs kartais vadinate, Maišiagalos formulių, o, atvirkščiai, mes derėsimės kietai, žinome savo vertę, ir mes tikrai nenusileisime. Turime padaryti viską, kad Astravo AE būtų ekonomiškai negyvybingas projektas, ir tą mes pakeisti galime“, – sakė G. Nausėda.
Putinas atvyks į Astravo AE atidarymą
Kitų dalykų, kurių mes nepadarėme prieš dešimt metų, deja, pakeisti negalime. Tokia yra realybė.
Mitinge dalyvaująs V. Landsbergis pasidžiaugė prezidento dėmesiu.
„Prezidente, labai gerai, galų gale mes turime progą pasikalbėti. Tai yra labai reta proga. Aš norėjau paklausti vieno dalyko: Jūs porą kartų pabrėžėte sinchronizacijos su Europos tinklais būtinybę. Tas yra aišku. Bet šiandien ant stalo sinchronizacija gali būti kaip vėlesnis klausimas. Šiandien kalbama apie labai konkrečius dalykus – nepirkti elektros ir nepraleisti pro Lietuvą, (…) būsime laužiami, ar mes atlaikysime spaudimą?“ – klausė V. Landsbergis.
Prezidentas patikino, kad spaudimą Lietuva atlaikys.
„Tik turime suprasti, kad yra fizinis ir komercinis elektros srautai. Turbūt viskas sukasi apie komercinį elektros srautą, nes kokia prasmė tam pačiam Astravui, jeigu elektra kažkur juda, bet už ją negauni pinigų. Iš ko grąžinsi paskolas Putinui? Iš ko sumokėsi palūkanas?“ – klausė G. Nausėda.
Prezidento supratimu, AE valdytojai yra suinteresuoti, kad šis projektas būtų gyvybingas.
„Jis nebus gyvybingas, nepasiteisins pagrindinės jų verslo plano sudedamosios dalys, kai jie kažkada planavo, kad eksportą paleis laisvai į Vakarus. Šiandien to nėra ir to nebus. Turime šitoje vietoje laikytis kietai ir padaryti šitą projektą galvos skausmu, jeigu norite, ir pačiam Kremliui“, – kalbėjo G. Nausėda.
V. Landsbergis pridūrė, kad jie nori šį projektą padaryti ne tik kuo labiau gyvybingą, bet ir kuo grėsmingesnį, ir kuo greičiau.
„Jeigu jie turės perteklių, kurio neturi kur dėti, tai sakys: „Atiduokite Kruonį arba sprogstame.“ Kaip bus su tuo šantažu?“ – klausė V. Landsbergis.
Prezidento vertinimu, „jie nėra visiškai nemąstantys žmonės“, ir „šito nebus“.
V. Landsbergiui pridūrus, kad su tuo labiau susijęs Kremlius, o ne Minskas, G. Nausėda sutiko su tokiu teiginiu.
„Jūs teisingai sakote, turbūt ir pats faktas, kad, kiek žinau, atvažiuoja ir šitos valstybės vadovas į atidarymą, irgi turbūt daug ką pasako. Bet žiūrėkite, mes labai aiškiai žinome, ką norime pasiekti, ir mes tikrai sieksime visais įmanomais būdais“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas sureagavo ir į konservatoriaus Žygimanto Pavilionio laikomą plakatą, kur energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas raginamas trauktis.
„Tikrai nereikia, žmogus dirba, yra motyvuotas siekti maksimalaus rezultato. Jis yra jaunas ir kartais galbūt kiek kitaip įsivaizduoja situaciją, bet tikrai ne piktavalis. Mes su juo patardami, jeigu reikia, ir pastumdami, ir kartais duodami patarimų, galime pasiekti maksimalų rezultatą, kokį tik yra įmanoma pasiekti“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pabaigoje apkabino V. Landsbergį ir paragino dirbti toliau.
„Nepasiduokite“, – nueinančiam prezidentui mitingavo minia.
VGT: Lietuva privalo būti pasirengusi Astravo AE rizikoms
Valstybės gynimo taryba (VGT) ketvirtadienį aptarė Lietuvos pasienyje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės (AE) rizikas civilinės saugos ir elektros nepatekimo į Baltijos šalių rinkas požiūriu.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigė, kad Lietuva privalo būti pasiruošusi grėsmėms, nors dabar yra pasirengimo planų, jie turi būti įgyvendinami praktiškai.
„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos, kad šiandien Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę, ir Lietuva apie galimus saugos pažeidimus turi informuoti tarptautinę bendruomenę, siekti užtikrinti saugą ir saugumą regione bei Lietuvoje“, – ketvirtadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams sakė prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius.
Artėjant galimai Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje veiklos pradžiai, prezidentas sušaukė VGT. Jos posėdis inicijuotas siekiant įvertinti Lietuvos pasirengimą apsaugoti Lietuvos gyventojus ir aplinką, praneša prezidentūra.
Ketvirtadienį paskelbta, kad branduolinę jėgainę statanti Rusijos korporacija „Rosatom“ planuoja ją „fiziškai įjungti“ rugpjūčio pradžioje, apie tai pareiškė jos vadovas Aleksejus Lichačiovas kreipimesi įmonės svetainėje.
Atominė elektrinė, turėsianti du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 MW, statoma Gardino srityje už maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos.
Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos elektrinės kritikė ir pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo reikalavimų nepaisymo.
Pirmadienį Kruonio hidroelektrinėje Kaišiadorių rajone apsilankęs G. Nausėda pareiškė, kad šis unikalus Baltijos šalių energetikos objektas negalės būti naudojamas Astravo AE rezervo reikmėms. Jis pridūrė, kad skubotai paleista branduolinė elektrinė keltų grėsmę visam regionui.
Tiesa, prezidentas teigė, kad, kritiniu atveju prireikus Lietuvos paslaugų, jos Baltarusijai brangiai kainuotų.
„Jeigu blackout'o (sisteminės avarijos – BNS) arba kitų ekstremalių situacijų, aplinkybių vedami mes padėtumėme mūsų kaimyninei valstybei išvengti avarijų arba to vadinamojo blackout'o, tai būtų išrašytos sąskaitos, kurios būtų skaičiuojamos daugeliu milijonų“, – kalbėjo prezidentas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas prezidento įvardytą galimybę panaudoti Kruonio HAE kokios nors sisteminės avarijos kontekste teigė, kad tai yra teorinė vienkartinė galimybė.
„Kadangi turime bendrą Baltijos šalių sistemą, jeigu būtų sistemos trikdis dėl neidentifikuotų priežasčių, kurios būtų siejamos būtent su Astravo atomine elektrine, tokiais atvejais galbūt galima galvoti arba manyti apie tą teorinę galimybę pasinaudoti vieną kartą“, – aiškino ministras.
Baltijos šalys šiuo metu priklauso posovietiniam BRELL žiedui, o iki 2025 metų ketina desinchronizuotis nuo jo ir sinchronizuotis su žemyninės Europos tinklais.
Lietuva yra įstatymu pripažinusi Astravo atominę elektrinę (AE) kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šalis yra aktyviausia netoli jos sienos statomos Astravo AE kritikė. Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo.