Ši draugiškumo vertinimo tendencija atsiliepė gyventojų vertinimams apie grėsmę Lietuvai keliančias valstybes. Nors pastaruosius ketverius metus daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų tarp tokių valstybių išskiria Rusiją, tačiau reikšmingai paaugo JAV rodiklis – 22 proc. Lietuvos gyventojų šią šalį laiko grėsme, kai 2016 m. JAV grėsme laikė tik 7 proc.
Tokie JAV vertinimo pokyčiai sietini su Lietuvos žmonių neigiamu požiūriu į šios šalies prezidento Donaldą Trumpą (prie to prisideda ir tendencijos viešojoje erdvėje, nušviečiant ir ideologizuotai vertinant jo veiklą). Respondentų nuomone, D. Trumpo kadencijos metu sumažėjo Lietuvos saugumas: vos 13 proc. nurodė, kad jo kadencijos metu Lietuvos saugumas buvo sustiprintas, ir 39 proc. pareiškė manantys atvirkščiai. Nors vien Lietuva per pastaruosius penkerius metus iš įvairių JAV programų gavo apie 280 mln. JAV dolerių. Tai resursai Lietuvos karinei infrastruktūrai ir priimančiosios šalies gebėjimams stiprinti.
Amerikos vertinimams neabejotinai įtakos turi ir tai, kad JAV permąsto savo vaidmenį globalių problemų sprendime, didesnį dėmesį kreipia į Kiniją, kurios auganti galia pasaulyje kelia naujų iššūkių, o į Europą JAV pradėjo žiūrėti kaip į atskiras valstybes, bet ne kaip į bendrą regioną. Transatlantinio ryšio silpnėjimą lemia nepakankamas sąjungininkų Europoje gynybos finansavimas ir nepakankamas naštos pasidalijimas, pasigirstančios idėjos kurti autonomiškai nuo JAV veikiančias Europos gynybos pajėgas, skirtingos JAV ir didžiųjų Vakarų Europos valstybių strateginės kultūros.
Tokie procesai visiškai neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų. Transatlantinė, o ne kokia nors europocentristinė Europa šiandien leidžia Lietuvai jaustis saugiausiai per visą šiuolaikinę mūsų valstybės istoriją. Ir JAV veiksnys visada buvo ir bus esminis mūsų saugumo architektūroje.
Būtent todėl Lietuva turi įtvirtinti strateginę partnerystę su JAV gynybos srityje bei siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso. Dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas bei užtikrintų efektyvų atgrasymą bei Lietuvos saugumą.
Lietuva turėtų siekti: pirma, nuolatinio JAV karių buvimo Lietuvoje (bataliono dydžio), antra, nuolatinio strateginių JAV pajėgumų dislokavimo Lietuvoje (pavyzdžiui, oro gynybos).
Siekiant šių tikslų būtina:
• Didinti gynybos išlaidas, Lietuva turi siekti gynybai skirti didžiausią BVP dalį regione;
• Aktyviau prisidėti prie JAV vykdomų tarptautinių operacijų, didinant siunčiamų karių skaičių;
• Strateginius gynybos įsigijimus plėtoti bendradarbiaujant su JAV;
• Aktyviai remti JAV poziciją saugumo bei gynybos klausimais, nebijant paprieštarauti ir europinėms tendencijoms;
• Užtikrinti, kad 5G infrastruktūra Lietuvoje būtų plėtojama dalyvaujant tik “saugiems” gamintojams, sudarant sąlygas ateityje netrukdomai keistis gynybine informacija su JAV.
Turime viešai ir aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių „pergrupavimo“ Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti „NATO silpninimu“ ar „JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu, o akcentuoti, kad tai galimybė JAV dalį pajėgų perkelti į mūsų regioną taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat turime kuo skubiau įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus paruoštos infrastruktūros (išplėsti poligonai) - nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo.
Šaltojo karo metais Amerika padėjo Vakarų Europai susikurti savo saugumo rojų apgobdama ją nemokamo saugumo skydu. Amerika prisiėmė atsakomybę už viso Vakarų pasaulio saugumą ir taip padėjo užaugti europiečių pacifistų kartai, kuri dabar tos pačios Amerikos labiausiai ir nekenčia. Tikėkimės, kad Lietuvoje tokia karta neužaugs.