Už Laniakea galaktikų superspiečiaus astronomai aptiko gigantišką gijišką struktūrą, pavadintą Pietų Ašigalio siena, rašoma žurnalo Astrophysical Journal straipsnyje. Jos dydis palyginamas su Didžiąja Sloano siena – trečiuoju pagal dydį galaktikų superspiečių kompleksu iki šiol žinomoje Visatoje.
Per pastaruosius keturis dešimtmečius sužinota, kad Visatoje galaktikos nėra autonomiškos, o susispietusios į stambesnes struktūras. Pavyzdžiui, Paukščių Takas kartu su Andromedos galaktika, Trikampio galaktika ir jų palydovais yra Vietinėje grupėje, o ši yra dalis Mergelės superspiečiaus, kuris traukiamas link Laniakea superspiečiaus centre esančios gravitacinės anomalijos – Didžiojo atraktoriaus. O patį Didįjį atraktorių traukia daug masyvesnis Shapley superspiečius, link kurio mūsų galaktika skrieja 660 kilometrų per sekundę greičiu.
Dabar astronomas Daniel Pomarède iš Paryžiaus-Saklė (Paris-Saclay) universiteto pranešė apie dar vienos gigantiškos struktūros atradimą – Pietų ašigalio sienos galaktinės gijos. Tankiausia jos dalis išsidėsčiusi Žemės Pietų ašigalio kryptimi – dėl to ji buvo taip pavadinta. Struktūra, iš kurios šviesa iki mūsų sklinda 500 milijonų metų, yra iš karto už Laniakea superspiečiaus ir ekliptikoje užima maždaug 200 lanko laipsnių – daugiau nei pusę apskritimo – ir toli įsikiša į šiaurinio pusrutulio dangų.
Šiaurinė Pietų ašigalio sienos dalis išlinkusi ir prie Paukščių Tako priartėja per maždaug 300 milijonus šviesmečių. Straipsnio autoriai nėra užtikrinti, kad išvydo visą struktūrą, nes ją aptikti pavyko tik pagal gravitacinį poveikį astronomų ištirtų galaktikų judėjimo greičiui. Objektą stebėti tiesiogiai sunku: jis yra dangaus srityje, kuri iki galo nėra ištirta instrumentais, nes ją iš dalies uždengia mūsų galaktikos gijos.
Prieš porą metų astronomai atrado dar vieną gigantišką struktūrą – per 200 megaparsekų nusidriekusį galaktikų superspiečių Saraswati. Kadangi šis objektas susidarė jaunoje Visatoje, mokslininkai juo tikisi ištirti tamsiosios energijos vaidmenį superspiečių evoliucijai.
