Gausu ne tik grybų, bet ir grybautojų
Kauno rajono Padauguvos miškuose apsilankiusi grupės narė Aistė tikina, kad grybavo beveik 4 valandas ir pririnko daugybę baravykų. Pasak jos, šiame miške ji rado įvairaus dydžio grybus, didesni dažniau pakirmiję, o mažesnieji buvo sveiki.
„Kiekvienais metais grybaujame savo paskatomis. Tikrai labai gausu baravykų taip pat ir pačių grybautojų. Vykome su šeimos nariu ir manau, kad tikrai vyksime grybauti dar kartą“, – užtikrina ji.
Sako, kad pikas bus po poros dienų
Grybaujanti Panevėžio Žaliojoje girioje Kristina Sriubikienė teigė, kad vakar grybus rinko apie 3 valandas ir namo parsinešė net du didelius krepšius grybų. Pašnekovė tikina jų neskaičiavusi, tačiau tikrinių baravykų buvo apie 250/300 vienetų.
„Radau dar keletą Juosvažvynių raudonviršių, porą saujų valgomųjų voveraičių, kelis lepšius ir labai daug Šilinių kazlėkų, tačiau jų nerinkau. Grybai jaunučiai, vienas kitas tik didesnis, o maži baravykai dar tik pačioje dygimo pradžioje ir dygsta šeimomis ir krūvomis po 20/30 vienetų vienoje vietoje. Kai kurie dar net per maži rinkimui, tad paliekami augti. Manau, kad pats pikas baravykų bus dar po poros dienų, kai visi mažiukai šiek tiek ūgtelės. Grybai labai kirmija (grybinio uodo lervos), surinkti ir namo neštis galima tik apie 50 procentų visų rastų grybų“, – pasakoja K. Sriubikienė.
Pradeda lankytis miške, kai pasirodo pirmosios nuotraukos
Pasak jos, grybavimo laiką ji stebi pati, po didesnių lietų pradeda lankytis miške ir stebėti. Jos teigimu, taip pat padeda grybautojų grupė, kai jau pasirodo pirmosios nuotraukos, tuomet ji intensyviau pradeda lankytis miške. K. Sriubikienė aiškina, kad šiuo metu važiavo grybauti, nes iš patirties žinojo, jog grybų turi būti: drėgna, šilta ir grybautojų grupėje pilasi nuotraukos, o tai ženklas, kad grybai „ateina" į visus miškus.
„Neatsimenu metų, kad taip intensyviai tokiu metu (liepos pirmoji pusė) taip dygtų grybai ir būtent Tikriniai baravykai, kurie dygsta pulkais ir grybautojai juos tempia šimtais. O jie dygsta tiek eglynuose, tiek palaukėse, tiek mišriuose miškuose, tiek ant miško keliukų, tad tokia gausa ir dygimas labai stebina. Grybautojų nepastebėjau, tik uogautojų, tačiau mano lankomose vietose retai grybautojų būna ir visais grybavimais“, – teigia ji.
Prašo atsakingai elgtis miške
Pašnekovė užtikrina, kad grybauti dar tikrai žada, tai derinasi su darbu ir eina rinkti šių gėrybių nuo 5 ryto prieš darbą arba nuo 17 val. iki 21 valandos vakaro. Anot jos, grybavimas tai liga, ji grybus dalina kaimynams, draugams, giminėms, nes jai nei pusės tiek nereikia, kiek surenka. K. Sriubikienė pasakoja, kad grybų niekada neparduoda, nes jai tai hobis ir laisvalaikis jau 30 metų, kurio pinigais neverčia.
„Kaip grybautoja ir gamtos mylėtoja patarčiau elgtis atsakingai miške, nerausti miško paklotės, nedraskyti samanų ir uogienojų ieškant grybų, nerinkti mikroskopinio dydžio grybų, taip rausiant juos su visomis žemėmis. Miškas pilnas gėrybių ir taip, rinkti vos įžiūrimus grybus prasmės nėra. Taip pat grybautojai neturėtų niokoti miško, spardydami nerenkamus grybus, šiukšlinti, laužyti medžius ar sužeisti miško gyventojus, tokius kaip žalčiai ar kiti ropliai, kurių jie bijo, nors bijoti nereiktų. Tad jei nori grybauti, reikia ir elgtis kaip svečiui miške, o ne kaip naudos ieškantiems siaubūnams“, – tikina ji.
Baravykus renka po jaunomis eglėmis
Dar vienas savo laimikio nuotraukomis pasidalinęs Darius Stonys pasakoja, kad lankėsi Raseinių rajono Rakavos miške, kuriame daugiausia surinko baravykų, tačiau tikina, kad pasitaikydavo ir raudonikių. Jo teigimu, dažniausiai visi grybai yra sprindžio dydžio. Anot pašnekovo, vos pradėjus grybauti, radiniai buvo sukirmiję, bet kuo tolyn, grybai vis sveikesni ir dabar tik vienas kitas sukirmijęs.
„Grybauti pripratęs nuo mažens, nes tėvai grybavo, pamenu, dar su dviračiu mindavau grybauti. Šių metų derlius labai nustebino baravykų kiekiu ir dygimo laiku. Pernai labai vėlai prasidėjo. Grybaudamas turiu savo vietas, tai labai retai kada sutinku paklydusių, atklydusių žmonių.
Užtikrintai sakau, kad vyksiu grybauti. Patikrinu savo vietas kas 3 dieną. Žmonėms patarčiau ne klausinėti kur grybauti, kur ieškoti, bet tiesiog eiti ir ieškoti. O šiaip tai baravykus renku po jaunomis eglutėmis“, – teigia jis.
Pernai tokiu metu buvo tuščia
Viena iš grybautojų grupės narių Natalija pasakoja, kad grybavimas jos gyvenime atsirado 6-7 metukų, kai mama pirmą kartą nuvedė į mišką ir supažindino su grybais, tad kasmet jos eidavo grybauti su mama ir sese. Pasak pašnekovės, jos didžiausi grybų laimikiai yra Ukmergės raj. Viliukų miške.
„Ten grybauju apie 12 metų tik gaila, kad miškas keičiasi, iškirsta daug grybingų vietų. Nuo liepos 12 pradėjau šių metų baravykų sezoną, jų daug ir tik dygsta, važiavau kelias dienas iš eiles per 2 valandas parsinešu 200 vienetų. Sutinku grybautojų, jų tikrai labai daug, automobilių šalikelėse nemažai.
Pernai tuo pačiu laiku buvo tuščia tik rugsėjį atidariau sezoną. O šie metai lepina. Per 4 dienas parnešiau 909 baravykus. Radau kelis raudonikius, jie dar pradeda dygti. Grybų yra pakirmijusių, bet jei nebus lietaus, tai bus daugiau sukirmijusių“, – prognozuoja ji.
Grybų derlius skirtingose Lietuvos vietose
Daugybė kitų grybautojų taip pat gyrėsi parsineštomis iš miško gėrybėmis. Vieni rašė, kad pakeliui į darbą per nepilną valandą rado 107 baravykus, kiti negalėjo patikėti, jog Žemaitijoje vos per 4 valandas surinkta per tūkstantį baravykų.
„Pirmą kartą gyvenime radau tiek baravykų! 53 vnt. Panevėžio rajone. Tik pabaisa pasitiko miške – angis, išeinant, net dvi! Oj bėgau!“, – apie tykančius miško pavojus rašo dar viena grybautoja.
Daugelis žmonių džiaugiasi labai sveikais ir švariais grybais, kurie beveik neturi kirmėlių. Šiaulių rajono grybautojai gyrėsi radę 204 baravykus ir 8 raudonikius. Kupiškio rajone per 2,5 valandos surinktas laimikis siekė net 540 baravykų. Vilkijoje surinktas laimikis net 230 gražuolių, tarp kurių labai mažai sukirmijusių. Anykščių rajono Leliūnų miškuose per 3 valandas dviese surinkti 293 baravykai.
„Pagaliau ir pas mus pasipylė. 231 baravykas. Anykščių r. Janušavos-Dabužių miškai. Galėjo būti ir daugiau, bet teko dalytis su kitais grybautojais“, – rašo dar viena grybautoja.
Grybų gausa nestebina
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė aiškina, kad nieko nuostabaus, jog šiemet grybų derlius gausesnis. Anot specialistės, pernai metai buvo gerokai sausesni, o šiemet gerokai lietingesni, o grybai lietų mėgsta, tą gali pasakyti kiekvienas grybautojas. Ji teigia, kad grybavimo laikotarpis priklausys tik nuo oro.
„Viskas priklausys nuo lietaus kiekio, nuo oro temperatūros. Jei ateis dideli karščiai, grybų gali sumažėti, jei laikysis vidutinė šiluma ir lis, jų gali būti daug. Nebūtinai vienodai daug visose Lietuvos vietose“, – sako ji.
Kaip elgtis grybaujant?
Pašnekovė tikina, kad nusprendus grybauti reikėtų nežioplinėti miške, kurio nepažįsta, įsidėmėti, kur eina, jei turi išmanųjį telefoną, mokėti naudotis jo žemėlapiu. Pasak jos, jei žmogus bijo erkių, tai iškart grįžus iš miško išsimaudyti po dušu ir pasikeisti drabužius.
„Jei nenori apsinuodyti, rinkti tik tuos grybus, kuriuos puikiai pažįsta. Vilkai ir lūšys, ir šiaip stambioji miško gyvūnija Lietuvoje žmogui pavojaus nekelia, nepaisant labai gąsdinančių pasakų internete. Tiesiog pamačius neiti artyn.
Grybų kirmijimą lemia grybinių uodelių populiacijų gausa ir jiems tinkamos klimatinės sąlygos. Detaliau apie tai galėtų papasakoti entomologai, tiriantys grybinius uodelius“, – pasakoja ji.
