„Mes priėmėme drąsų sprendimą ir pasakėme: „Neketiname nieko atleisti, išlaikysime visus darbuotojus, neatsisakysime nė vieno lėktuvo, – teigia Th. Flohras. – Galiausiai tai pasirodė teisingas sprendimas.“
Jo grupei priklauso 115 sidabrinės ir raudonos spalvos verslo lėktuvų flotilė, ir Th. Flohras teigia, kad kompanija jau vykdo 85 proc. ikipandeminių skrydžių. Didžiąją pastarojo meto paklausą sudaro nauji klientai – daugiausia verslininkai ir vadovai, ieškantys alternatyvų komerciniams skrydžiams.
Komercinėms oro linijoms nerodant aiškaus atsigavimo ženklų, Th. Flohras teigia, kad, jo įsitikinimu, „VistaJet“ sėkmingai pasinaudos augančiu informuotumu ir lankstumo bei didesnio fizinio atsiribojimo poreikiu, kokį siūlo privatūs lėktuvai.
Th. Flohras (60 m.) įmonę įkūrė 2004 m., turėdamas vos tris lėktuvus. Jam vis dar priklauso daugiau kaip 80 proc. kompanijos, kurios kapitalas 2017 m. buvo įvertintas 2,65 milijardo dolerių, akcijų. Šveicarijos milijardierius pirmuosius pandemijos mėnesius praleido Alpėse, tvarkydamas verslą iš savo medinio kotedžo, o keliones atnaujino birželio mėnesį, kai buvo sušvelnintas karantinas.
Telefoniniame interviu iš Jungtinių Arabų Emyratų jis aptarė aviacijos ateitį, „VistaJet“ atsaką į pandemiją ir savo paties karantino patirtį. Komentarai buvo suredaguoti ir sutrumpinti.
– Kas šiuo metu skraido „VistaJet“?
– Matome daugiausia verslininkus ir vadovus. Jie turi patekti ten, kur reikia jų verslui. Tai vis dar pasaulinė ekonomika, nesvarbu, ką sako žmonės. Reikia nuvykti į savo biurus ir aplankyti savo darbuotojus. Sandoriai vis dar sudaromi, o paklausa auga, juk buvome užsidarę 120 dienų. Žmonės nori gyventi toliau.
– Kodėl jie renkasi privačius lėktuvus?
– Yra atliktas rinkos tyrimas, kiek sąlyčio taškų žmogus patiria komerciniame ir privačiame lėktuve: komerciniame gresia mažiausiai 700 sąlyčio taškų, o privačiame – vos apie dvidešimt. Žmonės nori skristi tik su gerai pažįstamais žmonėmis. Nesvarbu, ar tai būtų pirmoji, verslo ar ekonominė klasė.
– Ar šis pokytis bus ilgalaikis?
– Kai jau kartą patiri kelionės verslo lėktuvu patogumą, tenka permąstyti biudžetą. Žmonės sakys: „Galbūt galiu neskraidyti šešis kartus per metus, galbūt skrisiu tris ar keturis kartus ir galbūt perkelsiu savo išlaidas iš kitur, kad užsitikrinčiau patogią kelionę privačiu lėktuvu.“
– Kaip užtikrinate keleivių saugumą?
– Jokių rankos paspaudimų ir kitokio fizinio kontakto. Dėvime veido kaukes ir tikrinamės du kartus per dieną. Klientas gali pasirinkti, ar nori normalizuotų paslaugų, tai reiškia, ar jam bus tiekiamas maistas, ar verčiau rinksis savitarną, kur viskas yra iš anksto supakuota ir sterilu.
Atvykęs klientas parengiamas susidūrimui su vietinės imigracijos reikalais. Pvz., kai vakar vakare atvykau į JAE, oro uoste man buvo atliktas testas.
– Koks yra „VistaJet“ verslo modelis?
– Stengiamės, kad finansiniu požiūriu perėjimas prie verslo aviacijos būtų kuo paprastesnis. Šioje plačioje rinkoje norisi viską supaprastinti, kad žmogus galėtų galvoti: „Gerai, žiūrėk, gali šokti į „Challenger“ ir per penkias valandas saugiai nuskristi iš A į B, bet tau nereikės išsipirkti lėktuvo dalies.“ Tai nesąmonė. Kam tau išleisti 5 milijonus dolerių? Tiesiog sumokėk už pirmąsias 50 valandų, kurių tau reikia. Ir tai yra tas finansinis pagrindas, ant kurio pastatėme savo kompaniją.
– Kas laukia komercinių skrydžių ateityje?
– Didžiausią rūpestį man kelia tai, kiek laiko užtruks, kol maršrutai vėl bus pelningi. Avialinijoms labiau apsimoka laikyti lėktuvus angare, nei skraidyti su 30 proc. užpildytu salonu.
– Kokie maršrutai tapo populiaresni pandemijos metu?
– Išskirtiniai maršrutai yra iš Šiaurės Amerikos į Aziją – Kiniją, Indiją ir galbūt Pietryčių Aziją. Tenka sustoti degalų Ankoridže. Sustojimų skaičius per pastarąsias 90 dienų ar net 120 dienų – milžiniškas.
– Kaip jūs pats praleidote karantiną?
– Turiu pagrindinį namą ir mažą medinį kotedžą. Stengiausi į savo kasdienybę įnešti disciplinos, nes manau, kad tai man padėjo gerai ištverti pandemiją. Pasiimdavau portfelį ir kiekvieną rytą eidavau – nesvarbu, sninga, lyja, šviečia saulė – į mažą medinį kotedžą, kur įsirengiau darbo stalą ir internetą. Įpratau, kad tai mano biuras. Paskui 19 val. sugrįždavau į pagrindinį namą ir kasdien po valandą mankštindavausi. Fiziškai jaučiuosi stipresnis nei prieš pandemiją, nes nebuvo daugiau ką veikti.
