– Papasakokite, kada išvykote?
– Pajudėjome birželio pabaigoje. Mūsų pusę metų planuotą kelionę po Balkanų šalis teko atidėti dėl pandeminės situacijos ir ieškoti naujo – saugesnio bei artimesnio maršruto. Prioritetai buvo netolima Lietuvai šalis, iš kurios, esant reikalui, būtų nesunkiai galima sugrįžti namo. Maršrutą dėliojomės taip, kad pagrindiniai lankytini objektai būtų gamtoje, po atviru dangumi.
– Ar nebuvo nerimo dėl koronaviruso keliauti, vos atsidarė sienos?
– Saugumas buvo vienas svarbiausių aspektų planuojant kelionę. Būtent todėl šįsyk rinkomės kelionę kemperiu. Tai – tarsi savas „viešbutis“ ant ratų, kuriame visą parą turi viską, kas būtiniausia – dušą, wc, virtuvėlę, didelį šaldytuvą su šaldikliu, savo lovas, patalynę iš namų ir net televizorių, per kurį galima žiūrėti filmą, laukiant, kol lauke nustos lyti lietus. Turėdami savo virtuvėlę ir „valgomąjį“, nebuvome priklausomi nuo maitinimo įstaigų, galėjome maksimaliai riboti kontaktus su kitais žmonėmis. O taip pat, nerezervavus nakvynės būstų iš anksto, turėjome visišką laisvę keisti maršrutą ir net šalį pagal situaciją. Šį keliavimo būdą išbandėme pirmą kartą ir, nors tai kainavo brangiau nei įprasta kelionė automobiliu – mums jis labai pasiteisino!
– Kaip kirtote sienas? Ar nebuvo kokių nors nesusipratimų?
– Ties Lenkijos–Čekijos siena patikrino pasus ir tai buvo vienintelis pasienio sustojimas – kitur pravažiavome be jokių trukdžių.
– Kokias šalis apkeliavote?
– Pradinis planas buvo keliauti tik po Čekiją, tačiau reaguodami į kintančią situaciją, vėliau pasukome į Vengriją, kirtome Slovakijos kampą, o kelionės pabaigoje stabtelėjome Lenkijos kalnuose. Čekijoje kopėme į Beskidų kalnus, nuo kurių su visa šeima išbandėme labai smagią pramogą – 7 kilometrų ilgio nusileidimą kalnų paspirtukais. Taip pat apžiūrėjome keletą pilių, plaukėme kanjonu, kopėme į uolas ir atodangas. Vežėmės savo dviračius, kuriais teko pavažiuoti ir 5 kilometrų ilgio gana rimta įkalne – mums tai buvo tikras sportinis iššūkis, kurį pavyko įveikti!
– Priminkite, su kokio amžiaus vaikais keliaujate?
– Mūsų vaikams 6, 13 ir 17 metų. Kasmet keliauti su šeima vis paprasčiau – vaikai jau nebe maži, tačiau kiekvienas jų turi savo kelioninius prioritetus. Kai kas mėgsta dviračių žygius ir domisi automobiliais, kai kam patinka gamtos grožis ir zoologijos sodai, kai kas pamišęs dėl baseinų... Dėliojant kelionės maršrutą, kartais tenka pasukti galvą, kaip visus šiuos poreikius suderinti ir nė vieno nenuskriausti.
– Papasakokite apie kiekvieną šalį: ką rekomenduotumėte aplankyti?
– Čekijoje lankomės jau nebe pirmą kartą. Be daugybės įspūdingų pilių, joje turistus vilioja ir uolos, kalnų masyvai, žavūs istoriniai miestukai, ežerai, kanjonai, urvai, apžvalginiai takai su gražiomis panoramomis, zoologijos sodai su safariais, dviračių takai, vaikų žaidimų parkai ir kitomis šeimoms įdomiomis pramogomis. Vienos kelionės vargu ar pakaktų viską aplankyti, ši šalis turi turbūt viską, išskyrus jūrą. Tiesa, šįmet ne itin džiugino daug remontuojamų kelių ir netikėtų plytų bei apylankų. Lenkijoje atradome ne tokius populiarius Szczyrk kalnus ir džiaugėmės juose ramybe, tuščiais „asmeniniais“ keltuvais ir, žinoma, vaizdais. Vengrija mus žavi savo terminių baseinų gausa ir kainomis – naktis naujame, puikiai įrengtame (ir labai tuščiame) kempinge su įskaičiuotu ir neribotu lankymusi čia pat, už vartelių, esančiame terminių baseinų komplekse mūsų 5 asmenų šeimai kainavo 60 eurų. Slovakijos Aukštuosiuose Tatruose su šeima slidinėjome žiemą, puiki vieta šeimyninėms žiemos atostogoms, o šios kelionės metu užsukome tik į Šiuolaikinio meno centrą, zoologijos sodą ir apėjome gražiausią šalyje laikomą Bojnice pilį.
Mūsų kelionės nuotraukas, įspūdžius bei detalesnes lankytinų objektų rekomendacijas rasite puslapyje „Autokelionės šeimai“ ČIA.
– Kaip dabar sutinka užsieniečius svetur? Ar nėra baimės iš vietinių?
– Prie lankytinų objektų mūsų ne kartą klausė, iš kurios šalies atvykome, tačiau nei priešiškumo, nei nerimo nejutome. Slovakijoje, Lenkijoje, Vengrijoje vis dar privaloma dėvėti kaukę viduje, Čekijoje – tik tam tikruose regionuose.
– Kaip dėl žmonių srauto, ar jis gerokai sumažėjęs?
– Kai kur – tikrai tuščia. Lankėmės automobilių muziejuje, kuriame vaikščiojome visiškai vieni, taip pat beveik vieni buvome ir Slovakijos „Danubiana“ šiuolaikinio meno centre. Net vienas įdomiausių ir gražiausių Čekijos miestų – Česky Krumlovas – nešurmuliavo kaip įprasta (jame lankėmės jau ne pirmą kartą). Vengrijoje patys vieni turėjome turbūt pusę kempingo ir dalį baseinų, daugelyje Čekijos kempingų irgi net ne vietos, o visos aikštelės tuščios. Prie senamiesčių nesunkiai rasdavome kur prisiparkuoti net su kemperiu. Nors buvo ir išimčių, pvz. – Čekijos Šveicarija, kur praleisti savaitgalio atvyko išties nemažai žmonių, daugelis kempingų buvo visiškai užpildyti.
– Gal kažkas įvyko netikėto, neplanuoto?
– Be abejo – netikėtumų būna kiekvienoje kelionėje! Pačią pirmą naktį, nakvojant kempinge Lenkijoje, naktį užklupo didelė liūtis. Džiaugėmės, kad miegame ne palapinėje, kol ryte, pabandę pajudėti, supratome, kad nepavyks – kemperis visiškai užklimpo šlapioje žolėje. Laimei, kempinge buvome ne vieni, šalia apsistoję lenkai tuojau pat prišoko padėti, išstūmė. Kitą kartą buvome panašiai užklimpę ir Čekijoje, vos išvažiavome, po ratais pasikišę lentas – nuo to karto labai atsargiai įvertindavome dangos patikimumą, prieš įsikuriant nakčiai. Kartą užstrigome prie tiltuko – priartėjus paaiškėjo, kad jo aukštis mūsų kemperiui su alkova per žemas, teko ilgai apsisukinėti su daugiau nei 7 metrų ilgio „namuku“ siaurame kelyje, vienam vairuojant, kitam koordinuojant iš lauko, už mūsų kantriai laukė visa automobilių kolona. Būta ir kelioninių nusivylimų. Kartą internete nusižiūrėjome, sprendžiant iš nuotraukų – nedidelį jaukų kempingą ant ežero kranto Čekijoje, netoli Slovakijos sienos. Privažiavus paaiškėjo, kad tai kempingas – miestas, didžiulė teritorija su atrakcionais, parduotuvėmis, restoranais, savu wake up parku ir vakare net po keturis vaikštančiais apsauginiais teritorijoje. Vos ištvėrę naktį, iš pat ryto sprukome tolyn – nesame tokio tipo atostogų gerbėjai.
– Ar vasarą dar laukia kelionės kur nors?
– Norėtųsi dar pavažiuoti kur nors keletui dienų, bet nieko konkretaus neplanuojame dėl nestabilios ir neaiškios situacijos. Stebime kontekstą, sekame Covid situaciją kaimyninėse šalyse – jei keliauti užsienyje pasirodytų pernelyg rizikinga, pasidžiaugsime dar neatrastais Lietuvos kampeliais.
