Tikslas – įtvirtinti visuomenėje Agronomų dieną tarp valstybės atmintinų dienų pagerbiant ir primenant visuomenei apie agronomus, jų įnašą į valstybės ir visuomenės klestėjimą bei gerbūvį. Siekiama paskatinti agronomus labiau susitelkti sprendžiant Lietuvos valstybei kylančius naujus iššūkius ir atkreipti visuomenės dėmesį į šios profesijos atstovus, jų nuopelnus ir atliktų darbų reikšmę siekiant Lietuvoje tvaraus žemės ūkio vystymo, užtikrinant aplinkos apsaugą, bioįvairovę ir darnią valstybės plėtrą, rašoma sąjungos pranešime spaudai.
Agronomų dienai minėti pasirinkta liepos 16 d., nes ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžios diena. Iki šios dienos agronomai įdeda visas savo žinias, pastangas augalų derliui pasiekti ir būtent javapjūtės dieną jie gali vertinti savo darbo rezultatus ir švęsti profesinę šventę.
Nuo 2016 m. liepos 16 d. iškilmingai minima profesinė Agronomų diena. Ši data bus minima organizuojant atvirą visų kartų agronomų XXXIII suvažiavimą. Renginys vyks 11 val. Akademijos kultūros centre (Stoties g. 9, Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių r.). Suvažiavimo metu bus apdovanoti ne tik nusipelnę Lietuvos agronomai, bus apdovanojami ordinais bei medaliais ir asmenys, nusipelnę šalies žemės ūkiui – „Už nuopelnus Lietuvos“.
99 metų istorija
Agronomas – šis žodis talpina žinias apie augalus ir dirvožemį, rūpestį, kad žmonės turėtų kokybiško maisto, atsakomybę už švarią aplinką, bioįvairovę, tvarų žemės ūkį ir meilę savo kraštui.
Lietuvos agronomų sąjungos istorija yra dalis Lietuvos istorijos. Iškilūs Lietuvos agronomai dirbo ne tiktai žemės ūkio, bet ir visos šalies labui – antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas A. Stulginskis, ilgametis ministras pirmininkas ir finansų bei žemės ūkio ministras J. Tūbelis, antrasis Žemės ūkio akademijos rektorius bei švietimo ministras J. Tonkūnas ir daugelis kitų.
Pirmas Lietuvos agronomų suvažiavimas įvyko 1919 m., jame dalyvavo 27 agronomai kartu su to meto žemės ūkio ir valstybės turtų ministru, vėliau Respublikos prezidentu A. Stulginskiu.
Visuomeninė organizacija, Lietuvos agronomų sąjunga buvo įkurta vėliau, 1921 m. sausio 8 d. Ši data yra laikoma LAS gimtadieniu. Pirmieji LAS nariai, 35 agronomai, išrinko LAS valdybą ir pirmininką. Juozas Tūbelis (1921-1925) buvo LAS pirmosios valdybos pirmininkas, vėliau vadovavo J. Aleksa (1926). Nuo 1927 m. iki sąjungos veiklos nutraukimo 1940 m. LAS vadovavo Jurgis Krikščiūnas. 1940 m. sąjunga turėjo 340 narių. Iki 1940 m. įvyko dvidešimt suvažiavimų.
Didelė dalis agronomų tarpukario laikotarpiu buvo represuoti, patyrė tremtinių dalią. Tiesa, 1950-2002 m. LAS veikė Jungtinėse Amerikos Valstijose, turėjo apie 70 narių.
1986 m. A. Budvyčio iniciatyva prie LŽI buvo įkurtas agronomų profesinis klubas „Agronomų seklyčia“. Tuometinė valdžia leido klubui būti valdžios institucijų patarėjais žemės ūkio klausimais. Tačiau „Agronomų seklyčia“ tapo unikaliu to laikotarpio reiškiniu, peržengusi profesinių klausimų ribas, ji kėlė kaimo vystymo socialinius bei ekonominius klausimus.
1989 m. iniciatyvinė grupė, 24 agronomai atkūrė asociaciją Lietuvos agronomų sąjungą. 1989 m. įvyko atkuriamasis XXI suvažiavimas. LAS pirmininku tapo prof. Petras Bėčius. 1994 m. įvyko XXII suvažiavimas, pirmasis atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje. LAS pirmininku buvo išrinktas dr. Rimantas Dapkus. Vėliau 1997-2012 m. LAS vadovavo pirmininkas dr. Edvardas Makelis, 2013-2018 m. Giedrė Butkienė, nuo 2019 m. LAS vėl vadovauja pirmininkas dr. Edvardas Makelis.
Lietuvos agronomų sąjunga veikia jau 99 metus. Vienas iš pagrindinių LAS veiklos tikslų – skatinti ir koordinuoti agronomų profesinį bendradarbiavimą bei kūrybinę veiklą, atstovauti ir ginti narių interesus.
Lietuvos agronomų sąjunga šiuo metu jungia daugiau kaip 400 narių dvylikoje skyrių, sąjungos valdybą sudaro 21 narys. Sąjunga nominuoja nusipelniusius agronomus Garbės nariais ir Lietuvai nusipelniusiais agronomais.
